ir kita gyvenimo poezija + proza
„Ingredientų matavimas ir lėtas maišymas visada nuramindavo jos mintis – niekas taip nenuglosto įtampos, kaip sviesto plakimas, kol jis tampa purus it grietinėlės debesis, o kai virtuvė įšildavo nuo įkaitusios orkaitės ir pasklisdavo šviežių kepinių aromatas, ji tarsi iš naujo surikiuodavo savo pasaulį – kur […]
Kai labai labai prisireikia saldaus skanėsto, dažniausiai kepu madlenas. Jas visai paprasta paruošti, gana sparčiai iškepa, o skonių variacijų begalė. Puikios ir su vanile bei citrina, ir šokoladinės. Ir dar jos tokios elegantiškos, subtilios, vos du kąsniai – ir jokios nuodėmės. Mano senutė madlenų kepimo […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]
Mes mąstome ne vien žodžiais – mūsų mintis kuria vaizdiniai, pojūčiai, spalvos ir jausmai. Smegenys veikia sinergiškai: skonis, kvapas, spalva ir emocija susipina į darnias asociacijų grandines. Būtent dėl to vienas kąsnis geba akimirksniu nukelti į praeitį, sužadinti pamirštus jausmus ar net pakeisti vyraujančią nuotaiką. […]
Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis […]
Kasmet, kai labiausiai stinga saulės ir šviesos, gruodžio 13 dieną Švedijoje švenčiama Šv. Liucijos diena – žiebiamos žvakės, skamba dainos ir kepamos lussekatter – šafraninės bandelės, pagardintos razinomis arba džiovintomis spanguolėmis. Laikoma, kad geltona bandelių spalva tamsiausiu metų laiku turinti atbaidyti blogį ir teikti viltį […]