ir kita gyvenimo poezija + proza
Kišenėj telefonas, ant pečių kuprinė. Joje – lietpaltis, nes lyg ir žada lietaus, o piniginėj šalia tapatybės kortelės – banko, nes Kopenhagoj grynųjų nereikia. Kopenhaga – mano pirmas skandinaviškas rendez-vous. Vieną rytą perskaičiau, kad ten faina, ir vakare jau turėjau bilietus. Paskaitinėjusi dar šen bei […]
Taip smagiai lyja, kad tik ir norisi nesikelt, gulinėt kojas nuo lovos nukorus, atsinešti maisto į patalus, skaityti, žiūrėt pro langą (papildomas bonusas, kai iš lovos gali matyti dangų), niurkyt katiną ar vis užmest akį į ‘Fargo’ (blemba, pirmas sezonas taip užkabino, kad trinu rankas, […]
Britiškas Eton mess – per nesusipratimą sukurtas desertas. Ar bent jau taip pasakoja jo istorija. Britų grietinėlės sūnų pamėgtame Itono koledže XIX amžiaus pabaigoj vyko kriketo mačas. Neaišku, kuo jaunimėlis gardžiavosi pietums, bet po jų skubėta patiekti desertą – pavlovą su plakta grietinėle ir braškėmis. […]
Kai vakar grįždama namo pakliuvau į balandžio pūgą, supratau, kad nors jau ant nosies gegužė, su gamtos kataklizmais nepakovosi – verčiau susitaikyt, pasistatyt palto apykaklę ir suvalgyti šio to sotesnio už salotas. Nes sušalęs žmogus – piktas žmogus, o tokie niekam nepatinka. Neslėpsiu, kad po […]
Kol nuo 6 ryto maklinėjom tarp sakurų su fotoaparatu, pyragu, kėde ir rekvizitais, spėjom praalkti, todėl perpjauto pyrago nuotrauka tėra viena :) Tai apskritai geras ženklas, nes pyragas paprastas, bet geras – toks, kokie būna varškės pyragai. Skaniausias pabuvęs šaldytuve pernakt, bet iš tiesų nė […]
Kai gyvybiškai prisireikia žalios spalvos lėkštėje, verdu žirnelių sriubą. Ingredientai keli, svarbiausi – žirneliai ir mėtos, jie papildo vienas kitą, laikosi už rankų lyg du įsimylėjėliai pavasario popietę. Dienos lekia pasiutusiai greitai, dar šiek tiek, ir turguj atsiras šviežių šio sezono žirnelių. O kol jų […]
Priešpaskutinę paskutinio rudens mėnesio savaitę, prieš pat įžengiant į gruodžio karuselę, kuri tęsis iki Kalėdų, – bandelių terapija. Ir galbūt nedidelė žiemos šventinių kepinių repeticija, nes bent jau aš neįsivaizduoju šaltojo laikotarpio be mielinių gardėsių.
Bandelės didelės ir gardžios. Šiltos – apskritai neatsivalgomos. Tešla tinkama įvairioms kitoms bandelių versijoms ar net dideliam pyragui. Ji pavyksta labai elastinga, todėl neabejoju, kad iškočioti pavyktų ir didesnį lakštą bei suformuoti daugiau bandelių.
Įdarui naudojau juodąjį šokoladą, bet puikiai tiktų ir pieniškas. Ar net nutela. Cinamonas ir dar daugiau jo. Aguonos su čiobreliais. Dar į tešlą galima įmaišyti trintų burokėlių. O mano mėgstami marcipanai apskritai rojus bandelėje :)
8 didelės bandelės / per 4 val.
250 ml pieno
11 g sausų mielių
60 g sviesto
500 g miltų
100 g cukraus
1 kiaušinis
Įdarui:
100 g juodojo šokolado
40 g sviesto
1 šaukštelis cinamono
2 šaukštai rudojo cukraus
+
1 kiaušinis (aptepti)
1. Pieną pašildyk. Maždaug 100 ml jo atidėk, įberk šaukštelį cukraus, mieles, išmaišyk ir palik pastovėti 10 min., kol pieno viršus suputos.
2. Likusiame piene ištirpink kubeliais supjaustytą sviestą.
3. Miltus dideliame dubenyje sumaišyk su cukrumi, kiaušinį išplak šakute.
4. Į miltus supilk pieną su mielėmis ir sviestu, plaktą kiaušinį ir išmaišyk. Užminkyk tešlą. Ją minkyk apie 10 min., kol taps elastinga. Sudėk į dubenį, uždenk maistine plėvele ir kildink apie 2 val., kol tešlos padvigubės.
5. Įdarui šokoladą ištirpink su sviestu ir cukrumi, įmaišyk cinamoną ir palik atvėsti.
6. Pakilusią tešlą išversk ant darbastalio, paminkyk ir iškočiok į maždaug 40×50 cm dydžio stačiakampį.
7. Jį sutepk įdaru ir užlenk tešlos lakštus į jos vidurį (visas procesas pavaizduotas žemiau) ir apsuk.
8. Gautą mažesnį stačiakampį dar lengvai pakočiok ir supjaustyk į 8 juosteles.
9. Kiekvieną susuk į ritinėlį ir dėk į skardą.
10. Kildink uždengęs dar apie 1 val.
11. Iki 180 laipsnių įkaitink orkaitę. Bandeles patepk kiaušinio plakiniu ir kepk apie 25 min.
