ir kita gyvenimo poezija + proza
Britiškas Eton mess – per nesusipratimą sukurtas desertas. Ar bent jau taip pasakoja jo istorija. Britų grietinėlės sūnų pamėgtame Itono koledže XIX amžiaus pabaigoj vyko kriketo mačas. Neaišku, kuo jaunimėlis gardžiavosi pietums, bet po jų skubėta patiekti desertą – pavlovą su plakta grietinėle ir braškėmis. […]
Kai vakar grįždama namo pakliuvau į balandžio pūgą, supratau, kad nors jau ant nosies gegužė, su gamtos kataklizmais nepakovosi – verčiau susitaikyt, pasistatyt palto apykaklę ir suvalgyti šio to sotesnio už salotas. Nes sušalęs žmogus – piktas žmogus, o tokie niekam nepatinka. Neslėpsiu, kad po […]
Kol nuo 6 ryto maklinėjom tarp sakurų su fotoaparatu, pyragu, kėde ir rekvizitais, spėjom praalkti, todėl perpjauto pyrago nuotrauka tėra viena :) Tai apskritai geras ženklas, nes pyragas paprastas, bet geras – toks, kokie būna varškės pyragai. Skaniausias pabuvęs šaldytuve pernakt, bet iš tiesų nė […]
Kai gyvybiškai prisireikia žalios spalvos lėkštėje, verdu žirnelių sriubą. Ingredientai keli, svarbiausi – žirneliai ir mėtos, jie papildo vienas kitą, laikosi už rankų lyg du įsimylėjėliai pavasario popietę. Dienos lekia pasiutusiai greitai, dar šiek tiek, ir turguj atsiras šviežių šio sezono žirnelių. O kol jų […]
Kad jau viena šalia kitos sukrenta trys šventės – Valentinas, Nepriklausomybės atkūrimo diena ir Užgavėnės, kepkim bandeles. Saldžias ir sočias, širdelės formos, kvepiančias vanile – tiems, kuriuos mylim. Šias vanilines širdis atsimenu dar nuo vaikystės. Bent jau Vilniaus rotušės aikštėj buvusiam pieno bare (kas dar […]
„Ingredientų matavimas ir lėtas maišymas visada nuramindavo jos mintis – niekas taip nenuglosto įtampos, kaip sviesto plakimas, kol jis tampa purus it grietinėlės debesis, o kai virtuvė įšildavo nuo įkaitusios orkaitės ir pasklisdavo šviežių kepinių aromatas, ji tarsi iš naujo surikiuodavo savo pasaulį – kur […]
Pusryčiai iš mano vaikystės, apipinti pasakomis ir nubarstyti močiutės rankomis rinktomis mėlynėmis ir sodo vyšniomis.
Pusryčiai, kurių skonis – dar vienas įrodymas, jog paprasčiausi dalykai yra skaniausi. Be puošnumo ir nudailinimo, virtinukai su lietuviškos vasaros skoniais ir kvapais. Ir lengvu cinamono prieskoniu.
Pusryčiai dviems. Pusryčiai su meile.
R E C E P T A S
Virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis
maždaug 20 virtinukų:
2 stiklinės miltų
1 šaukštas cukraus (tešlai)
1 nedidelis kiaušinis
1/2 stiklinės karšto vandens
žiupsnelis druskos
po stiklinę mėlynių ir vyšnių
4 šaukštai cukraus (2 šaukštai mėlynėms, 2 – vyšnioms arba pagal skonį)
3/4 šaukštelio malto cinamono mėlynėms
Miltus įsijok į platų ir gilų dubenį, į vidurį įmušk kiaušinį, jį lengvai suplak šakute. Įberk šaukštą cukraus, žiupsnelį druskos ir po truputį pildamas vandenį suminkyk elastingą tešlą. Jei ji pernelyg limpa prie rankų, įberk papildomai miltų. Tešlą suspausk į kamuolį, įvyniok į plėvelę ir palik ant stalo pusvalandžiui.
Mėlynes sutrink su cukrumi ir cinamonu.
Vyšnių kauliukus išimk ir uogas sumaišyk su cukrumi.
Nuo tešlos nuvyniok plėvelę, stalą pabarstyk miltais ir dar kelias minutes paminkyk. Iškočiok, puodeliu iš tešlos išspausk rutuliukus, jų kraštus patepk vandeniu, dėk po šaukštelį įdaro ir kruopščiai užspausk kraštelius. Virtinukus, kol užvirs vanduo, rikiuok ant miltais pabarstytos lentelės.
Sumesk į verdantį vandenį, kai iškils, virk 8 min.
Ištrauktus pabarstyk maltu cinamonu. Nuo mažens pamenu, jog skaniausia su papildomais keliais šaukštais trintų mėlynių su cukrumi…
Skanaus!
Šaltinis: Lietuviški valgiai.
