ir kita gyvenimo poezija + proza
Taip smagiai lyja, kad tik ir norisi nesikelt, gulinėt kojas nuo lovos nukorus, atsinešti maisto į patalus, skaityti, žiūrėt pro langą (papildomas bonusas, kai iš lovos gali matyti dangų), niurkyt katiną ar vis užmest akį į ‘Fargo’ (blemba, pirmas sezonas taip užkabino, kad trinu rankas, […]
Britiškas Eton mess – per nesusipratimą sukurtas desertas. Ar bent jau taip pasakoja jo istorija. Britų grietinėlės sūnų pamėgtame Itono koledže XIX amžiaus pabaigoj vyko kriketo mačas. Neaišku, kuo jaunimėlis gardžiavosi pietums, bet po jų skubėta patiekti desertą – pavlovą su plakta grietinėle ir braškėmis. […]
Kai vakar grįždama namo pakliuvau į balandžio pūgą, supratau, kad nors jau ant nosies gegužė, su gamtos kataklizmais nepakovosi – verčiau susitaikyt, pasistatyt palto apykaklę ir suvalgyti šio to sotesnio už salotas. Nes sušalęs žmogus – piktas žmogus, o tokie niekam nepatinka. Neslėpsiu, kad po […]
Kol nuo 6 ryto maklinėjom tarp sakurų su fotoaparatu, pyragu, kėde ir rekvizitais, spėjom praalkti, todėl perpjauto pyrago nuotrauka tėra viena :) Tai apskritai geras ženklas, nes pyragas paprastas, bet geras – toks, kokie būna varškės pyragai. Skaniausias pabuvęs šaldytuve pernakt, bet iš tiesų nė […]
Kai gyvybiškai prisireikia žalios spalvos lėkštėje, verdu žirnelių sriubą. Ingredientai keli, svarbiausi – žirneliai ir mėtos, jie papildo vienas kitą, laikosi už rankų lyg du įsimylėjėliai pavasario popietę. Dienos lekia pasiutusiai greitai, dar šiek tiek, ir turguj atsiras šviežių šio sezono žirnelių. O kol jų […]
Kad jau viena šalia kitos sukrenta trys šventės – Valentinas, Nepriklausomybės atkūrimo diena ir Užgavėnės, kepkim bandeles. Saldžias ir sočias, širdelės formos, kvepiančias vanile – tiems, kuriuos mylim. Šias vanilines širdis atsimenu dar nuo vaikystės. Bent jau Vilniaus rotušės aikštėj buvusiam pieno bare (kas dar […]
Šio pyrago receptas nukrito iš dangaus. Na, beveik, jei dangumi laikytume kvapnią kavinę su gardžia pieniška kava, kepiniais ir krūva prancūziškų knygų + žurnalų ant palangės. Tą rytą į susitikimą atlėkiau gerokai per anksti – kalti vis tie freelancerius, ne taip ir dažnai ankstų rytą iškeliančius koją iš namų, gąsdinantys vilnietiški kamščiai. Žodžiu, maukiau karštą gėrimą užkąsdama kruasanu ir puslapis po puslapio sklaidžiau konditerijos žurnalus, kol akys užkliuvo už gâteau pommes-coco.
Patiko, kad pyragą sudaro daug obuolių, mažai cukraus ir tik šiek tiek tešlos – vadinasi, galima numanyti, jog jis bus drėgnas ir nesprangus. Be to, vietoj įprastų kvietinių miltų naudojama šiek tiek speltų ir gausiau kokosų miltų. Išsyk žinodama, kad pastarųjų neturėsiu ir tikrai nepirksiu, nutariau susimalti kokosų drožlių. Trečias pliusas – kokosų pienas, mat iki šiol neteko su juo užmaišyti tešlos obuolių pyragui.
Prieš kepdama nutariau, kad norėsiu prikaišioti juodojo šokolado gabalėlių, ir neapsirikau.
Pyragas mums pasirodė net skanesnis atšalęs!
R E C E P T A S
Kokosinis obuolių pyragas
10 gabalėlių / per 1 val. 20 min.
4 vidutinio dydžio obuoliai
2 kiaušiniai
80 g rudojo cukraus
100 ml kokosų pieno
100 g maltų kokosų drožlių
50 g speltų miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
50 g smulkinto juodojo šokolado
30 g tirpinto sviesto
1. Įkaitink orkaitę iki 180 °C.
2. Obuolius supjaustyk labai plonais griežinėliais, naudodami pjaustyklę arba aštrų peilį.
3. Dideliame dubenyje išplak kiaušinius su cukrumi, įmaišyk kokosų pieną.
4. Suberk maltas kokosų drožles, speltų miltus, kepimo miltelius, druską, gerai išmaišyk.
5. Sudėk obuolių griežinėlius į tešlą ir atsargiai permaišyk, kad pasidengtų tešla.
6. Sukrėsk į riebalais pateptą arba kepimo popieriumi išklotą 20 cm skersmens formą. Prikaišiok šokolado gabalėlių.
7. Ant viršaus užpilk tirpintą sviestą.
8. Kepk apie 1 val., kol viršus gražiai apskrus.
