ir kita gyvenimo poezija + proza
Taip smagiai lyja, kad tik ir norisi nesikelt, gulinėt kojas nuo lovos nukorus, atsinešti maisto į patalus, skaityti, žiūrėt pro langą (papildomas bonusas, kai iš lovos gali matyti dangų), niurkyt katiną ar vis užmest akį į ‘Fargo’ (blemba, pirmas sezonas taip užkabino, kad trinu rankas, […]
Britiškas Eton mess – per nesusipratimą sukurtas desertas. Ar bent jau taip pasakoja jo istorija. Britų grietinėlės sūnų pamėgtame Itono koledže XIX amžiaus pabaigoj vyko kriketo mačas. Neaišku, kuo jaunimėlis gardžiavosi pietums, bet po jų skubėta patiekti desertą – pavlovą su plakta grietinėle ir braškėmis. […]
„Ingredientų matavimas ir lėtas maišymas visada nuramindavo jos mintis – niekas taip nenuglosto įtampos, kaip sviesto plakimas, kol jis tampa purus it grietinėlės debesis, o kai virtuvė įšildavo nuo įkaitusios orkaitės ir pasklisdavo šviežių kepinių aromatas, ji tarsi iš naujo surikiuodavo savo pasaulį – kur […]
Šio pyrago receptas nukrito iš dangaus. Na, beveik, jei dangumi laikytume kvapnią kavinę su gardžia pieniška kava, kepiniais ir krūva prancūziškų knygų + žurnalų ant palangės. Tą rytą į susitikimą atlėkiau gerokai per anksti – kalti vis tie freelancerius, ne taip ir dažnai ankstų rytą […]
Vienas paprasčiausių slyvų pyragų. Tik su stebuklo nuojauta, nes niekada nežinai, kokį išversi į lėkštę: kad ir kaip kruopščiai dėliotum vaisių skilteles ant formos dugno, kepdama tešla pati nusprendžia, kokį raštą sukurti. Skanus visoks, skaniausias – šiltas, su vaniliniais ledais. R E C E P […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]