Pasakojo, kad tą naktį dangus maišėsi su žeme. Žydėjo alyvos ir kaštonai, kvepėjo artėjančio stebuklo laukimu. Ji į gyvenimą pasibeldė ankstų pavasario rytą, praūžus audrai ir langus nuplovus lietaus lašams. Pasveikino pasaulį ir pravėrė tamsias akis. Ačiū, mama ir tėti. ~~~ ~ sūrio pyragas ~ 4×125 g šviežio minkšto sūrio Philadelphia original 1/2 stiklinės cukraus […]
desertai
Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasikviečiu tylą. Ji ateina ir prisėda šalia, apgaubia šilta raštuota skara. Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasineriu į knygas. Ieškau garsų žodžiuose ir eilutėse. Pastaruoju metu jaučiuosi išsiblaškiusi. Tiek darbuose, tiek namuose. Net tinklaraštyje. Idėjos tarsi sklando kažkur šalia, bet ne tiek, kad būtų pasiekiamos ranka. Nepatinka nuotraukos, nepatinka įrašai. Lankosi visokie […]
sriuba
Esu truputį pakvaišusi. Tikrai. Mažumėlę, kruopelytę, truputuką. Dėl kelių dalykų: įdomių knygų, skanaus maisto, gražių daiktų, katinų, kelionių ir visko, kas itališka. Tas kvaitulys, apsilankęs kadaise, seniai seniai, dar besėdint mokyklos suole ir besigilinant į Romos imperijos pakilimus ir nuosmukius, pirštu vedžiojant kaustytu auliniu batu žemėlapyje nuo Milano per Genują, Florenciją, Romą, Neapolį, Barį iki […]
maisto fotografija
O gegužio naktis – pavojinga, Tu nubrisi į sodą gilyn, Atsistosi po vyšniomis – sninga, Ir prikris šilto sniego širdin. Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas, O per sniegą lyg žingsniai – girdi? – Ir nelauki tarytum tu nieko, Bet plasnoja kaip paukštė širdis. Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, – Taip nuo sniego širdy neramu. […]
mėsiška
Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. Močiutė iki šiol to nepamiršta ir nepraleidžia progos jais palepinti […]
kepyklėlė
Šiandien ta diena, kai, ar pameni, prieš tiek metų vaikščiojom po Užupį ir jo jaukiai apleistus kiemelius, jaunimparkį, pavilne, kopėm į Kryžių kalną. Jau skaisčiai žaliavo žolė, galvas apsuko beprotiškai svaiginančios ievos ir žydėjo tos gėlytės, ar pameni, geltonavo širdelės formos žiedlapiai. Kvėpavom gaiviu pavasariu ir meile, aš pavargau kopti ir mes tiesiog stovėjom susikibę […]