ir kita gyvenimo poezija + proza
Pasakojo, kad tą naktį dangus maišėsi su žeme. Žydėjo alyvos ir kaštonai, kvepėjo artėjančio stebuklo laukimu. Ji į gyvenimą pasibeldė ankstų pavasario rytą, praūžus audrai ir langus nuplovus lietaus lašams. Pasveikino pasaulį ir pravėrė tamsias akis. Ačiū, mama ir tėti. ~~~ ~ sūrio pyragas ~ […]
Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasikviečiu tylą. Ji ateina ir prisėda šalia, apgaubia šilta raštuota skara. Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasineriu į knygas. Ieškau garsų žodžiuose ir eilutėse. Pastaruoju metu jaučiuosi išsiblaškiusi. Tiek darbuose, tiek namuose. Net tinklaraštyje. Idėjos tarsi sklando kažkur šalia, bet ne tiek, […]
Esu truputį pakvaišusi. Tikrai. Mažumėlę, kruopelytę, truputuką. Dėl kelių dalykų: įdomių knygų, skanaus maisto, gražių daiktų, katinų, kelionių ir visko, kas itališka. Tas kvaitulys, apsilankęs kadaise, seniai seniai, dar besėdint mokyklos suole ir besigilinant į Romos imperijos pakilimus ir nuosmukius, pirštu vedžiojant kaustytu auliniu batu […]
O gegužio naktis – pavojinga, Tu nubrisi į sodą gilyn, Atsistosi po vyšniomis – sninga, Ir prikris šilto sniego širdin. Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas, O per sniegą lyg žingsniai – girdi? – Ir nelauki tarytum tu nieko, Bet plasnoja kaip paukštė širdis. Ir iš […]
Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. […]
Šiandien ta diena, kai, ar pameni, prieš tiek metų vaikščiojom po Užupį ir jo jaukiai apleistus kiemelius, jaunimparkį, pavilne, kopėm į Kryžių kalną. Jau skaisčiai žaliavo žolė, galvas apsuko beprotiškai svaiginančios ievos ir žydėjo tos gėlytės, ar pameni, geltonavo širdelės formos žiedlapiai. Kvėpavom gaiviu pavasariu […]
