Kol atvykėlės braškės dar tik skinasi kelią į parduotuves ir mūsų namus, kol jos dar vos vos saldžios, kad ir kokios kvapnios bebūtų, negaila jų sumaišyti su šviežiais bazilikų lapeliais ir sukepti į minkštutėles bandeles. Nes pačioms tikriausioms, svaiginančiai saldžioms, vasara ir medumi kvepiančioms braškėms vieta palikta tiesiai pilvukyje. Subertoms į pieną su žiupsneliu cukraus […]
ir vegetarams
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
ir vegetarams
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
duona
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
kelionės
Kai orai ėmė eit vis šiltyn ir šiltyn, po truputį ėmėm ropštis laukan iš namų. Net akyse tapo šviesiau – man, pavasario vaikui, saulė ypač reikalinga. Savaitgalius pamažėle pradėsim leisti parkuose – didžiuliuose miesto centre ar mažesniuose, greta namų. Užklosim žolę languota staltiese ir ruošim nedidelius piknikus, prasidedančius apsilankymais turguje, skaniais užkandžiais ir tauškalais, ir […]
ir vegetarams
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]