Kai vasara už lango, mintyse ir širdyse, kai vidudienio karštis traukia prie žemės, vandens buteliukas stebuklingai išdžiūsta, o metro padaugėja paplūdimio šlepetes įsispyrusių pakeleivių, nejučia imu pavydėt siestas turintiems Pietų gyventojams. Kai vakarop įkaitusiu šaligatviu žingsniuoju namo, galvoje sukas viena mintis: šaltibarščiai. Didelis dubuo. Šaltas dubuo. Kaip namie pas mamą. Su šviežiomis virtomis bulvėmis arba ir be jų, nes kiaušiniai išverda greičiau :)
Žinau, kad kiekvienas skaitytojas turi tą šaltibarščių receptą, kurį laiko pačiu pačiausiu. Turime ir mes. Tiesa, mama juos ruošia vienaip, aš – truputėlį kitaip. Ji visuomet – taip pat, kaip ir močiutė, oi, senas tai receptas – naudoja virintą atvėsintą vandenį, į kurį supila kefyrą, įdeda kelis gausius šaukštus grietinės ir likusias daržoves. Man visuomet reikia kiaušinių, daug svogūnų laiškų ir marinuotų burokėlių (arba bent šlakelio acto), o štai krapų visai nepasigesčiau :)
Tikslaus recepto šįkart nebus – įprastai šaltibarščiai mūsų namuose ruošiami iš akies, atsižvelgiant į tai, kiek gi tų valgytojų nutūps stalą.
Gardžių šaltibarščių, stebuklingos likusios vasaros :)
~ šaltibarščiai ~
šviežios bulvės.
virintas vanduo, kefyras, burokėliai, svogūnų laiškai.
agurkai.
krapai, žiupsnis druskos ir keli dosnūs šaukštai grietinės.
saviškiai už stalo. ir melodingai į lėkščių kraštelius skambantys šaukštai.
