Kupinos saujos pavasario. Tokio visokio, su degustacijomis, renginių lankymais, naujomis knygomis, skaniais susitikimais su seniai matytais, su pirmaisiais gimtadieniais ir žingsneliais, imančiais žydėti sodais ir naujais, įdomiais darbais, neišmiegotomis naktimis ir apsivertusiomis dienomis. Karamele ir dar daugiau karamelės. Pamenat irisus? Tuos mažus, kvadratinius dalykėlius, limpančius prie dantų ir tirpstančius burnoje. Arba karvutes. Skaniausias šviežias, kurias […]
desertai
Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų skonių. Išsyk nesuvokiau, kur man visa tai pažįstama. Sentimentai yra […]
ir vegetarams
Kai kurie filmai (į)kvepia. Šokoladu, rytietiškais prieskoniais, citrininiais pyragais, vynu. Arba vyriškai – rozmarinais. Gorgoncola. Kepinamu česnaku su aitriosiomis paprikomis. Ir sočia pasta. Apie ką aš? Apie Estômago (Skrandį), ironišką brazilų dramą apie kalėjimo (ir ne tik) virtuvę, kurioje gardžių kvapų itin gausu. Gyvenimo restorane skubėk valgyti pats, kol tavęs nesuvalgė − toks galėtų būti […]
ir vegetarams
Tai mėgstamiausias mano brolio sūrpyragis. Nuo tada, kai nusirašė receptą, jį užmaišau ir pašaunu kepti jau seniai nebe aš. Gera vistik, kai receptai apsigyvena šeimoje. Pyragas sodrus, sotus ir labai šokoladinis. Itin derantis su latte žvarbių popiečių nuotaikingiems pietums iš pusryčių dėžutės senamiesty. Suvalgomas lėtai ir pasimėgaujant – lygiai taip pat, kaip buvo suvalgyti prabėgę […]
ir vegetarams
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. O dabar, kai drėgną ir beveik britišką žiemą keičia už […]
kalėdos
Laikas bėga pasiutusiai greitai. Jau ryt sėsim prie Kūčių stalo, poryt įžiebsime šiltas kalėdines žvakeles ir raikysime cinamoninį vainiką. Šiemet žiemos šventės bus kitokios. Jei pernai lėktuvui nusileidus snieguotame Vilniuje skubėjome sušokti į mažytį automobiliuką ir riedėti Kalėdų link, šįkart jos atvažiuos pas mus. Pirmąsyk visi rinksimės mūsų namuose. Staltiesė, stalo įrankiai, lėkštės ir taurės, […]