ir kita gyvenimo poezija + proza
Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog […]
Ar pastebėjot, kad rudeniop žemė pasidengia visais šokolado atspalviais? Pieniško šokolado spalvos lapai traška po kojomis, juodojo šokolado skraiste užsikloja užmiesčių laukai nuėmus derlių, lyg lazdynų riešutais ar razinomis nusėti akmenimis… O pirmas lapkričio sniegas padengia namų stogus plonu baltojo šokolado glajumi. Ką jums reiškia […]
Vasarą, kai pomidorai saldūs tarsi apšlakstyti medumi, desertui dažnai renkuosi vien tik juos. O pietums įpjaustau į salotas drauge su kitomis vasariškomis uogomis ir vaisiais, keliais bazilikų lapeliais ir traškios duonos gabalėliais. Pavyksta beveik itališka panzanella, tik lietuviškesnė ir todėl tikresnė. Nes vasaros pietūs gaivūs, […]
Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera […]
Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai […]
Vakar vakare miestas kvepėjo pakalnutėmis. Aidėjo neskubūs žingsniai, praeiviai laižė ledus, gurkšnojo iš rasotų taurių, šildėsi veidus atsukę į paskutinius saulės spindulius. Lėtas, ramus ir toks žalias mano miestas išėjo atostogų. Nusispyrė batus, atpalaidavo kaklaraiščio mazgą, švarką paliko kaboti ant kėdės atkaltės. Trims ilgiems vasaros […]
