Jei manęs paklaustų, be ko neįsivaizduoju virtuvės, nesuabejočiau nei akimirkos. Be orkaitės. Ir be pyragų joje. Receptų knygas pradedu versti nuo desertų. Žurnaluose pro akis neprasprūsta nei vienas keptas saldėsis. Svečiuose pirmiausia įvertinu saldų stalą. Kepyklėlės – mano geriausi draugai. Ten užsuku net kai žinau, jog nieko nepirksiu. Tik pasidairysiu į lentynėles ir išsinešiu saujelę […]
pietūs
Ant sienos kabo nespalvota fotografija: šaunus dėdulė riestais ūsais šypsosi fotografui, akyse stryksi velniukai. Greta jo – signora gėlėta suknele. Ta pati, dabar stovinti už prekystalio, garbaus amžiaus apskritaveidė žilaplaukė mamma – tarsi kokybės garantas, sergėjantis picų fabrikėlį daugelį metų. Pokalbį pradedu daininguoju buona sera, šypsena ir… pasimetusiu žvilgsniu. Prieš akis lyg ant Milano podiumo […]
salotos
Rytai atšilo ir tapo šviesesni. Ir keltis liko jaukiau. Ir truputį lengviau. Norisi vis dažniau pasisukinėti prieš veidrodį ir į spintą pakabinti šiltą paltą. Prisijaukinti batelius. Į darbą einu pasivaikščiodama. Išlipu ankstesnėje stotelėje ir strykčioju vingiuotomis gatvelėmis. Kas rytą tokių vaikščiotojų vis daugėja: pasipila iš autobusų, troleibusų ir eina ta pačia kryptimi. Neskubėdami, kvėpuodami ankstyvo […]
pusryčiai
Stogais nuslysta saulės spindulys. Paliečia raudonas aptrupėjusias čerpes ir stoglangius, čiuožia kaminais ir antenomis, apsilanko balkonuose, išpuoštuose raižytomis grotelėmis, sublizga stikluose ir paglosto pro langus žiūrinčius narcizus, atsispindi katino akyse. Apšviečia ir ištirpdo pakampėse pasislėpusias baimes ir nerimus. Pramerkiu akis. Rytas. Iš saulės kelionės mano langu spėju, kad ganėtinai ankstyvas. Užsimerkiu ir bandau suskaičiuoti savaitės […]
Jei šiandien kurčiau savo namus, jie būtų jaukūs. Aukštomis lubomis, plačiais langais. Šviesių sienų, kurias ankstyvais vasaros rytais šiltomis rankomis glostytų saulės spinduliai ir bėgiotų zuikučiai. Ant sienų – paveikslai ir nuotraukos – spalvotos ir juodai baltos, iš vaikystės, laimingų dienų ir kelionių. Grindys. Medinės, obliuotos ir tiek, natūralios kaip pati gamta. Šiltos, kuriomis vaikščiočiau […]
desertai
Aš nesu pagyrūnė. Greičiau atvirkščiai – santūrus žmogus, emocijomis pernelyg nesišvaistantis ir aplinkinių negąsdinantis. Vis dėlto šį sykį kunkuliuote kunkuliuoju. Dėl triufelių! Vienintelio šokolado, kurį išvydus sublizga akys ir į viršų pakyla kairiojo antakio lankas. Jų galiu suvalgyti net tris iš karto. Savo noru! Ranka tiesias į dėžutę ir švelniai paruduoja lūpų kamputis išdavikas. Kakavos […]