ir kita gyvenimo poezija + proza
Mokykloje klasiokams taisydavau lietuvių kalbos rašinėlius ir interpretacijas. Iš širdies dėliodavau kablelius ir nosines, lengva ranka braukydavau iš konteksto iškrintančius sakinius ir pasąmonės srauto vingius, padėdavau susitaikyti su donelaičiais, maironiais ir palangos juzėmis. O avansu ant baltos popierinės servetėlės manęs laukdavo apvalus aliejuje išmirkęs varškės […]
„- Mes esame bel far niente meistrai, – atsakė jis. Koks gražus pasakymas. Bel far niente reiškia „nieko neveikimo grožį”. Tradiciškai italai visada sunkiai dirbo, ypač daug iškentėję vadinamieji braccianti (vadinami taip todėl, kad neturėjo nieko, išskyrus gyvulišką savo rankų – braccia – jėgą, kuri […]
Gyvenu kažkur tarp šiandien ir rytoj. Kažkur per vidurį tarp noriu ir bijau. Pusiaukelėj tarp taško A ir B. Šimtus kartų mintyse persuku filmą apie tai, kad reikia ir kam to reikia? Nemoku pabėgti nuo minčių. Jos per greitai apsigyvena mano galvoje ir kasdien, kas […]
Mano žmogus kartais iš manęs juokiasi, sako, tu, matyt, esi didesnė pietietė už mane, jei jau tau patinka kaparėliai. Bet man jie tikrai patinka! Tie mažučiai žali kapario krūmo pumpurėliai, turintys netgi nuosavą šventę, švenčiamą kartą metuose Salinos saloje netoli Sicilijos ir sutraukiančią minias turistų […]
Kartą vienas žmogus man yra pasakęs: – Ar žinai, kas man yra laisvė? Pliaupiant lietui įšokti į guminius batus, čiupti margaspalvį skėtį į kairę ranką, o didelę gardžių ledų porciją – į dešinę ir lėkti laukan. Eiti miestelio tuščia pagrindine gatve, šokinėti per balas. Šiurpinti […]
Mano pasaulis – spalvotas. Vakarais apšviečiamas beužsimerkiančios oranžinės saulės, naktį pažyrantis gelsvais žibintais, žiemą pasidengiantis baltais sniego patalais ir sniegenomis raudonais pilveliais, rytais besišypsantis žaliai mėlynomis akelėmis ir rausva nosyte. Po lietaus nusidažantis vaivorykšte ir gaivia medžių žaluma. Margaspalviais muilo burbulais sklandantis ore. Žėrintis šiltomis […]
