ir kita gyvenimo poezija + proza
– Žinai, nenoriu, kad ši akimirka pasibaigtų,- sušnibždėjau Jam. Anapus stalo atsakė šypsena ir mylintis mėlynų akių žvilgsnis. Šakutė žaidė plačioje lėkštėje vieną po kito liesdama fagottini, apgaubtus tirpinto sviesto ir šalavijų padažo. Aprasojusioje taurėje žaižaravo po truputį senkantis vynas. Renesansiškame kiemelyje sklandė akimirkos laimė. […]
Atėjus geriems orams ir vasarai, visada svajoju apie gyvenimą geltoname namuke raižytomis langinėmis, stovinčiame kur nors užmiestyje, penkių trobų kaime, o aplinkui – žalia žalia, pievos ir miškai. Sėdėčiau sau šezlonge, gerčiau šaltą vyną ir skaityčiau knygas. Čia vakarais. Basomis kojomis liesdama rasotos žolės kilimą […]
Pasakojo, kad tą naktį dangus maišėsi su žeme. Žydėjo alyvos ir kaštonai, kvepėjo artėjančio stebuklo laukimu. Ji į gyvenimą pasibeldė ankstų pavasario rytą, praūžus audrai ir langus nuplovus lietaus lašams. Pasveikino pasaulį ir pravėrė tamsias akis. Ačiū, mama ir tėti. ~~~ ~ sūrio pyragas ~ […]
Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasikviečiu tylą. Ji ateina ir prisėda šalia, apgaubia šilta raštuota skara. Kai nebeturiu, ką pasakyti, pasineriu į knygas. Ieškau garsų žodžiuose ir eilutėse. Pastaruoju metu jaučiuosi išsiblaškiusi. Tiek darbuose, tiek namuose. Net tinklaraštyje. Idėjos tarsi sklando kažkur šalia, bet ne tiek, […]
Esu truputį pakvaišusi. Tikrai. Mažumėlę, kruopelytę, truputuką. Dėl kelių dalykų: įdomių knygų, skanaus maisto, gražių daiktų, katinų, kelionių ir visko, kas itališka. Tas kvaitulys, apsilankęs kadaise, seniai seniai, dar besėdint mokyklos suole ir besigilinant į Romos imperijos pakilimus ir nuosmukius, pirštu vedžiojant kaustytu auliniu batu […]
O gegužio naktis – pavojinga, Tu nubrisi į sodą gilyn, Atsistosi po vyšniomis – sninga, Ir prikris šilto sniego širdin. Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas, O per sniegą lyg žingsniai – girdi? – Ir nelauki tarytum tu nieko, Bet plasnoja kaip paukštė širdis. Ir iš […]
