Tai knyga, į spaustuvę keliavusi lygiai metus. Labai tikiuosi, kad skaitytojų namus ir širdis ji pasieks šiek tiek greičiau ir atliks savo tikrąją – noriu tikėti, kad skanią, – funkciją. Nes man labai svarbu, kad knyga būtų naudojama pagal paskirtį – neturėjau tikslo sukurti tiesiog gražią knygą. Nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus nubarstyta miltais, užlankstytais puslapiais, nutrintu viršeliu. Turės savo istoriją.
Jei manęs paklaustumėte, ar visada svajojau apie savo kulinarinę knygą, greičiausiai atsakyčiau ne. Knygas dievinu. Taip pat ir kulinarines knygas. Jei vakarais neužmiegu, jas vartau ir ieškau įkvėpimo. Šių knygų turiu daugybę, tačiau, pasitaikius progai, biblioteką pildau. Kartais džiaugiuosi, kad nebegyvenu Londone. Priešingu atveju, gyvenčiau tarp knygų tikrąja to žodžio prasme :) Neslėpsiu, kad visada norėjau būti didesnio nei tinklaraštis projekto dalimi: kurti, rašyti, fotografuoti, tačiau aplinkybės, sukūrusios sąlygas saviraiškai, netrukus pakrypdavo ne mano trokštama kryptimi, ir rinkdavausi kitą kelią. Apie (savo!) knygą retai tesusimąstydavau. Ši galimybė atrodė nepasiekiama ir šiek tiek avantiūriška. Tad pasiūlymas pagalvoti ir pamėginti buvo labai netikėta, tačiau be galo įdomi patirtis. Ir labai sunki. Buvo ruduo ir žiema, buvo tamsūs namai, trumpos dienos ir ilgi vakarai, teko išmokti fotografuojant išnaudoti minimalią šviesą. Kepti naktimis, nes dienomis gamindavau šeimai. Bjauriai karamele nusideginti plaštaką. Numesti kompiuterį su visa knygos medžiaga (ir vėl, po savaitės nerimo, ją atgauti). Sugadinti mikserį ir orkaitės dureles… Išmėginti daugybę receptų ir iš jų atsirinkti pačius geriausius. Užkimšti nuotraukomis kietąjį diską. Ir sunaudoti daugybę kilogramų miltų. Knygai apie kepinius, nes kitokia ji tiesiog negalėjo būti.
Taip, turiu prisipažinti, kad man visada patiko kepti. Bet jūs, tinklaraščio ir žurnalo skaitytojai, tikriausiai tai seniai pastebėjote :) Maišyti tešlą blynams, minkyti trapią tešlą žaviems pyragaičiams, ruošti įdarą, iškloti kepimo formą popieriumi, pašauti į orkaitę. Raikyti šiltą ir kvapnią, ką tik iš orkaitės, naminę duoną. Stalą nubarstyti pyrago trupiniais. Kepimas šeimai, draugams ir sau pačiai teikia didžiulį malonumą. Jis moko atidumo. Pasverti sviestą, išsijoti miltus. Jis nuramina ir apdovanoja, nes kepiniuose, matyt, slypi lašelis magijos − pradėdamas kepti, paskęsti lengvame miltų, kiaušinių ir sviesto chaose, o sulauki netikėto ir, žinoma, gardaus rezultato.
Šią knygą iš dalies skiriu skaitytojams, nemėgstantiems saldumynų. Tiems, kurie po sočių pietų restorane nė nepažvelgia į meniu desertų skiltį; tiems, kurie renkasi bandelę su daržovių įdaru, o šventei ieško nesaldaus torto. Tikra tiesa, nesaldžių kepinių įvairovė užburia. Knygoje jų – net aštuoniasdešimt. Nuo lengvų ir greitų pusrytinių keksiukų, bandelių, duonos pudingų; sočių, sušildančių pyragų, nepamainomų darganotą dieną, mielinių kepinių, iki prie vyno derančių vieno kąsnio užkandėlių ir elegantiškų sūrio tortų. Vis dėlto negalėčiau nuvilti savo skaitytojų, knygoje ir tinklaraštyje ieškančių arba ieškojusių saldaus gyvenimo receptų. Keturiasdešimt mažų pyragaičių, kvapnių pyragų ir burnoje tirpstančių šokoladinių tortų receptų, gabalėlis kurių pakylėja ir nuteikia gerai dienai.
Nesaldžių ir saldžių receptų įvairovė knygoje didelė, todėl kiekvienas rasite sau patinkančių ir tinkančių: kepiniai be miltų, su riešutais, be cukraus ir sviesto, su sūriais, daržovėmis, mėsa, žuvimi, žolelėmis, bulvių, mieliniai kepiniai ir nekepti pyragai.
Net nesvarsčiau į knygą sudėti kuo daugiau receptų. Ieškojau skaniausių mums, atrinkau ir labiausiai pavykusius receptus iš tinklaraščio, kurie, viliuosi, taps ir jūsų mėgstamiausiais. Tikiuosi, jog knyga įkvėps improvizuoti, o kepinių receptai virs skaniais kasdieniais pietumis, vakarienėmis ar tingiais savaitgalių pusryčiais, pasitarnaus lėtais vakarais prie taurės vyno ar sužibės šventiniame šurmulyje.
Ir nepamirškit pasidalinti. Nes kepiniai skirti dalintis. Iki paskutinio trupinio :)
Knygą galite įsigyti Maximose ir www.knygos.lt
