Yra desertų, kurie kvepia stebuklais. Tikrai. Chemija įvyksta tarp kelių ingredientų ir nereikia papildomų prieskonių kvapų magijai prisikviesti. Toks šis keptas apelsinų pudingas. Kol paruoši apelsiną, kvepia visi namai, tada – šaldytuvas ir viskas lentynoj, kas aplink jį. Atidarai dureles ir – labas, aromaterapija. Iš tiesų tai seno blogo recepto naujas veidas – visai gali […]
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes jie neklausė, o aš ir nepasakojau, kodėl bandelės tokios rožinės, […]
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki šiol su ėriena neturėjau geros patirties – galbūt trūko žinių […]
Kažkas yra pasakęs, kad skaityti knygą – lyg vilkėti šiltą megztinį, sušyla kūnas ir siela. Žiema man visiškas tokių megztininių knygų metas. Sluoksnis po sluoksnio ir tu jau kopūstas :) Puodelis su rožiniu gėrimu irgi turi savo pavadinimą. Burokėlių latte! Lyg ir juokinga, bet jei burokėliai tinka į smoothie, tai ir ką, jei su šiltu […]
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir už prijuosčių – iš nespalvotų nuotraukų nužvelgdavo pirkėjus ir šiaip […]
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado kvapas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, kad nė vienas nepasimestų. Namuose panettone išsikepti norėjau seniai. Norėdavau, pamiršdavau, kaip ir daug […]