ir kita gyvenimo poezija + proza
Voveraitės man – patys skaniausi grybai. Tik juos būtinai reikia nuvirti, tada atsiskleis ir skonis, ir kvapas, ir apkepti su svogūnais, pagal poreikį gardinant grietine arba grietinėle. Galėčiau valgyti kasdien visą vasarą. Su virtomis bulvėmis, apvoliotomis krapuose. Arba, dar geriau, va taip, kaip siūlau jums. […]
Labas, Italija. Ne tas žodis, kaip buvau pasiilgusi. Kelionė prasideda vos nuleidus kojas iš lovos ankstų rytą. Paskutiniai daiktų sutikrinimai gurkšnojant pirmą stiklinę vandens, ar įdėti pasai, o vaistų turėsim? Įsimesk tą maišelį guminukų, pameni, pirkom vaikams, lėktuve prireiks. Ką reiškia, žada stiprų lietų? Įdėsiu […]
Šiemetė vasara mane pasigrobė. Senokai neturėjau jos tokios vėjavaikiškos, kai rytai būna labai ilgi, o vakarai, regis, nesibaigiantys. Kartais šiek tiek per daug angliavandenių ir pietų miego, kartais – vyno, knygų (per pusantro mėnesio – penkios, buvau klaikiai pasiilgusi skaityti sau, o ne darbo reikalais), […]
Prieš kurį laiką verčiaus per galvą ieškodama sūrio indiškam paneer masala. Radau, bet ne visai tokį, kokį pirkdavau anksčiau, – išlaikantį formą, kai kepamas, tvirtą išorėje, minkštu viduriuku. Todėl nė kiek neperdėdama pažadu, kad saldžios varškės sūris, apie kurį papasakosiu, vertas jūsų eksperimentų virtuvėje. Saldžios […]
Būna ir taip, kad dar net neragavęs jau žinai, jog radai savo desertą. Taip nutiko su šiuo braškiniu tiramisu, kurio receptą skaitydama Yotam Ottolenghi tinklapį jau senokai buvau išsisaugojusi. Ir kai prieš kelias savaites nusipirkusi dėžutę braškių iš šiltųjų kraštų nutariau, kad noriu jas panaudoti desertui, prisiminiau […]
Kur geras maistas – ten ir geri receptai. Abu teiginiai artimi tiek man, tiek ir Jurgai – maisto krautuvės „Savam kieme“, esančios Naujamiestyje, įkūrėjai ir sielai. Mes ne tik bendravardės – panašus ir mūsų požiūris į maistą. Koks jis bebūtų – rafinuotas ir išieškotas ar […]
