ir kita gyvenimo poezija + proza
„Ingredientų matavimas ir lėtas maišymas visada nuramindavo jos mintis – niekas taip nenuglosto įtampos, kaip sviesto plakimas, kol jis tampa purus it grietinėlės debesis, o kai virtuvė įšildavo nuo įkaitusios orkaitės ir pasklisdavo šviežių kepinių aromatas, ji tarsi iš naujo surikiuodavo savo pasaulį – kur […]
Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis […]
Kasmet, kai labiausiai stinga saulės ir šviesos, gruodžio 13 dieną Švedijoje švenčiama Šv. Liucijos diena – žiebiamos žvakės, skamba dainos ir kepamos lussekatter – šafraninės bandelės, pagardintos razinomis arba džiovintomis spanguolėmis. Laikoma, kad geltona bandelių spalva tamsiausiu metų laiku turinti atbaidyti blogį ir teikti viltį […]
Popierinės žvaigždės iš konditerinių maišelių užbūrė turbūt prieš ketverius metus, kai pamėginau kelias pirmą kartą pagaminti kalėdinei žurnalo fotosesijai. Patiko taip, kad kasmet padarau dar bent po vieną – ir sau, ir dovanų. Smagu, kad kokį motyvą nupieši ir iškirpsi, tokią žvaigždę turėsi. Jos VISADA […]
Gravlax (pavadinimą galima būtų šifruoti kaip užkasta lašiša) kilo iš Švedijos. Pasakojama, kad viduramžiais druska buvusi brangi, todėl senieji švedai sugalvojo alternatyvų konservavimo būdą: lašišos filė dėdavo į iškastą ir vandens bei pačios žuvies kraujo pripiltą duobę, užberdavo ją beržų žieve ir įvairiais prieskoniais bei […]
Viduržiemis kvepia apelsinais. Dabar jie patys skaniausi – sultingiausi ir saldžiausi. Ypač raudonieji, kurių atsiranda tik baigiantis sausiui. Buvau labai pasiilgusi apelsininių natų morkų pyrage. Bet ne tame dideliame ir storame amerikietiškame, padengtame kremu. Subtilus itališkas torta Camilla išpildo visus lūkesčius. Čia puikiai dera morkos, […]