Gaivios, sočios ir pavasariškos. Visai paprastos, pagamintos tarsi iš nieko: apelsinų ir kepto viščiuko truputį jau turėjau, beliko nužingsniuot ridikėlių, salotų lapų ir šviežios duonos kepalo – tokie štai mūsų savaitgalių pietūs. Neįpareigojantys. Neskubūs. Iš savaitės trupinių ir šio bei to ekstra :) Smagiai čia susigroja švelniai aštrūs ridikėliai ir saldus, sultingas apelsinas – du […]
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]
Kol atvykėlės braškės dar tik skinasi kelią į parduotuves ir mūsų namus, kol jos dar vos vos saldžios, kad ir kokios kvapnios bebūtų, negaila jų sumaišyti su šviežiais bazilikų lapeliais ir sukepti į minkštutėles bandeles. Nes pačioms tikriausioms, svaiginančiai saldžioms, vasara ir medumi kvepiančioms braškėms vieta palikta tiesiai pilvukyje. Subertoms į pieną su žiupsneliu cukraus […]
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]