Labai mėgstu užtepėles. Čia, Londone, įvairių įvairiausių, jau pagamintų, gali nusipirkti tiesiog prekybcentryje arba maisto turguje. Vienos jų prastesnės, kitos – gardesnės. Tokios, kurias norisi pakartoti ir namuos. Tarkim, humusas su pesto padažu, apibarstytas kedrinėmis pinijomis ir tarkuotu parmezanu… Šis mano mėgstamiausias. Tepi sau ant šviežios, perpus perpjautos, bandelės… Alyvuogių ir figų tapenade receptą radau […]
kepyklėlė
Vakarais nedegam šviesų. Atitraukiam užuolaidas žibintams, lietaus lašams, auksiniam lapams, žvaigždėms ir mėnuliui, užsikaičiam didelį virdulį imbierinės arbatos ir išsitraukiam languotą pledą. Sukrentam į lovą, apsikaišom pagalvėm ir plepam, klausomės Ninos Simon, žiūrim smagius prancūziškus filmus apie Juos ir Jas, ir meilę, žinoma. Trupinam pyrago riekes ir nudažom lūpų kampučius paskutinėm gervuogėm iš sodo. Nes […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
duona
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
ir vegetarams
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
desertai
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]