ir kita gyvenimo poezija + proza
„Už langų dargana, vėjas drasko nuo medžių virpančius bejėgius lapus, lietus barbena į skardinę palangę, o senas beržas vis girgžda, girgžda… O viduje jauku, ant švarių grindų – namuose austi kilimai; tylutėliai atitipena rusvas katinas, atsisėda ant pakopos ir pratisai žiovauja, o paskui ima snausti. […]
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti […]
Cinamono, gvazdikėlių, imbiero, kvapiųjų pipirų, kardamono, anyžių ir kalendros derinys kvepia meduoliais ir primena Kalėdas. Aromatingąją indišką arbatą su pienu, sušildančią vėsų vakarą. Imbierinius sausainius. Indiškos arbatos (chai) ledai kanda liežuvį, yra minkšti, tirpūs ir nenuobodaus skonio – rytietiškų prieskonių puokštė skonio receptoriams nuobodžiaut tikrai […]
Alyvuogių aliejus. Ir ledai. Dievinu abu. O jų santuoka verta nuodėmės. Alyvuogių aliejus su ledais dera fantastiškai. Svarbiausia taisyklė – nenaudoti pigaus alyvuogių išspaudų aliejaus. Jokiais būdais! Kokybiškas, aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus ledams (salotoms ir kitam kokybiškai ruošiamam maistui) būtinas kaip oras. Kokį aliejų naudosi, […]
Pirmas įspūdis susipažinus su nauju skoniu ir kvapu – visad ypatingas. Pamenu, tądien ilgai sukiojaus apie prieskonių lentynas dideliame prekybcentry, kol mano žmogus mindžiukavo rinkdamasis jogurtą (aš, menka jogurto mėgėja, niekad nesupratau: negi tai išties toks sudėtingas darbas?) Pirštais braukiau pažįstamus skonius slepiančius buteliukus, kol […]
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių […]
