ir kita gyvenimo poezija + proza
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, […]
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto […]
Gyvenimas yra poezija, radau išvingiuotą negrabia ranka senoje užrašų knygelėje. O poezija − popieriaus lapai, gražiai prirašyti eilutėmis, girdžiu sakant šviesaus atminimo Marcelijų Martinaitį. Poezija − tai visiška vaizduotės laisvė. Improvizacijų šėlsmas ir žaidimas žodžių laipteliais. Ar pastebėjai, kad užrašyti žodžiai gali būti skanūs? Atrodo, […]
Kupinos saujos pavasario. Tokio visokio, su degustacijomis, renginių lankymais, naujomis knygomis, skaniais susitikimais su seniai matytais, su pirmaisiais gimtadieniais ir žingsneliais, imančiais žydėti sodais ir naujais, įdomiais darbais, neišmiegotomis naktimis ir apsivertusiomis dienomis. Karamele ir dar daugiau karamelės. Pamenat irisus? Tuos mažus, kvadratinius dalykėlius, limpančius […]
Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų […]
Gruodis pralėkė galvotrūkčiais. Kūčios, Kalėdos, tarpušventis, Naujieji… Dovanos ir dovanojamas viens kitam laikas, pasisėdėjimai iki gilios nakties; Kalėdinė pasaka paskutinę minutę, po centrą karštligiškai ieškant vietos automobiliui; kava senamiesty su šokoladiniu sūrpyragiu; baklava, varškinės tėčio spurgos ir draugų lazanija… Mūsų dienos buvo didelės ir sočios. […]
