Iš esmės esu optimistė. Žinau, jog jei šiandien lyja, rytoj (gerai jau, poryt arba po savaitės) švies saulė. Jei atėjo ruduo ir pirmą spalio dieną prisnigo, džiaugiuosi, nes po kelių mėnesių – Kalėdos. Jei šiandien ketvirtadienis, žinau, kad tik viena diena liko iki savaitgalio, nes juk ketvirtadienis nebeskaičiuojamas, ne ne, jokiais būdais!! Nors neturiu nuosavo […]
Daržovės. Daug šviežių daržovių. Namai, kvepiantys šilta, kepyklėline, duona, prieskoninėmis žolelėmis ir sūriu. Daug alyvuogių ir gero alyvuogių aliejaus. Mieli mažmožiai, be kurių sunkiai įsivaizduoju kasdienybę. Ypač savaitgalio priešpiečius. Ar šiaip greitą užkandį po darbo. Arba tiesiog lengvus pavakarius. Bruschetta su šviežiais pomidorais, bazilikais, alyvuogių aliejumi ir traškia, česnaku kvepiančia, duona jau seniai tapo klasika […]
Vakar supratau, kad kai kurios svajonės turi subręsti, kaip kad bręsta skaniausias vynas ar brangiausias sūris. Kad kartais reikia palaukti, išlaukti. Nesukti galvos, paleisti kuriam laikui – viskas išsispręs tada, kai turės išsispręsti. Gyvenime dėlionė susidėlioja tuomet, kai dvi detalės idealiai sulimpa. Vakar manosios dėlionės detalės nerado viena kitos :) Liūdna. Bet šiaip viskas gerai. […]
– Žinai, nenoriu, kad ši akimirka pasibaigtų,- sušnibždėjau Jam. Anapus stalo atsakė šypsena ir mylintis mėlynų akių žvilgsnis. Šakutė žaidė plačioje lėkštėje vieną po kito liesdama fagottini, apgaubtus tirpinto sviesto ir šalavijų padažo. Aprasojusioje taurėje žaižaravo po truputį senkantis vynas. Renesansiškame kiemelyje sklandė akimirkos laimė. Kažkas šalia rūkė, kažkas pasakojo apie kelionę į Marselį, skambėjo […]
Esu truputį pakvaišusi. Tikrai. Mažumėlę, kruopelytę, truputuką. Dėl kelių dalykų: įdomių knygų, skanaus maisto, gražių daiktų, katinų, kelionių ir visko, kas itališka. Tas kvaitulys, apsilankęs kadaise, seniai seniai, dar besėdint mokyklos suole ir besigilinant į Romos imperijos pakilimus ir nuosmukius, pirštu vedžiojant kaustytu auliniu batu žemėlapyje nuo Milano per Genują, Florenciją, Romą, Neapolį, Barį iki […]
O gegužio naktis – pavojinga, Tu nubrisi į sodą gilyn, Atsistosi po vyšniomis – sninga, Ir prikris šilto sniego širdin. Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas, O per sniegą lyg žingsniai – girdi? – Ir nelauki tarytum tu nieko, Bet plasnoja kaip paukštė širdis. Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, – Taip nuo sniego širdy neramu. […]