Visą mėnesį snigo kažkur apie šiaurę, kitoj salos pusėj, vakar šviesa dideliais kąsniais aplankė ir Raudonų autobusų miestą. Užklojo stogus ir kaminus, gatves ir stoteles, paslėpė medžius ir vis dar (vis dar!) žaliuojančius krūmus. Sako, kalėdinės dovanos šiemet vėluos. Jau vėluoja paštas, skrydžiai, klimpsta autobusai, slysčioja ir ledines gatves keiksnoja praeiviai… O man patinka vaikščioti, […]
desertai
Jautraus pokalbio telefonu. Apkabinimo. Žmogaus šalia. Sausainių su spanguolių uogiene kvapo. Dainos melodijos. Knygos trijų puslapių. Laiku ištarto žodžio. Šviesos. Ramybės. Arbatos gėrimo pavakare. Meko Gėlių kalbėjimo. Suolelio parke. Iš dangaus krintančio marcipaninio sniego. Drugelių pilve. Spalvotų sapnų. Šokoladinės pasakos. Rašyti laiškus. Rišti kaspinėlius. Kvepėti prieskoniais. Snigti ant pečių. Judėti pirmyn. Judėti tolyn. Kartais tereikia […]
gardžios dovanos
Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]
ir vegetarams
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Trapios tešlos dėžutė gali būti pripildoma […]
kepyklėlė
Būna dienų, kai prisijaukini miestą. Imi atpažinti kaimynines gatves, prisiminti artimiausią keliuką į pagrindinę turgaus gatvę, atskaitos tašku pasirinkęs tas skaisčiai raudonas duris lyg iš pasakos Miško gatvelėje. Būna dienų, kai nauji namai tampa savais, kai mažutė virtuvėlė ima kvepėti pyragais ar keptais česnakais, ryžių pudingu ar aromatinga sriuba, o po langais zujančioms voverėms išdalini […]
pasidaryk pats
Kaštainiai man primena senus prancūziškus filmus ir nespalvotas Paryžiaus nuotraukas. Tą jausmą, plevenantį ore, būtinai rudenėjantį parką, būtinai vienišą suolelį, būtinai fone skambantį akordeoną ir būtinai Jį ir Ją. Kaštainiai primena ir prancūzų autorių knygas, gal Guy de Maupassant, nors galbūt jis apie juos nė neužsiminė, gal dar kažką, bet tikrai tikrai tą kažką, skaitytą […]