morkų keksiukai
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o rytas prasidės puodeliu arbatos ir pačia gražiausia pasaulyje šypsena.
Ačiū, pasiilgau ir myliu, Mama.
~ morkų keksiukai ~
12-14 keksiukų
300 g morkų
100 g rupiai maltų miltų (viso grūdo)
100 g įprastų kvietinių miltų
3/4 stiklinės rudojo arba įprasto cukraus
2 šaukšteliai kepimo miltelių
2 šaukšteliai meduolinių prieskonių (naudojau daugiau cinamono, kiek mažiau malto kardamono, kvapiųjų pipirų, anyžių, gvazdikėlių ir žiupsnelį maltos kalendros)
tarkuota apelsino žievelė
150 ml saulėgrąžų aliejaus
2 kiaušiniai
glajui:
50 g labai minkšto sviesto
170 g natūralaus kreminio sūrio
šaukštelis vanilės ekstrakto
50 g cukraus pudros
citrinos sulčių
Morkas nuplauk, nuskusk ir sutarkuok smulkia tarka.
Abiejų rūšių miltus, cukrų, kepimo miltelius, prieskonius ir apelsino žievelę sumaišyk dubenyje.
Atskirai išplak kiaušinius su aliejumi ir supilk į sausąjį mišinį. Sudėk tarkuotas morkas ir kruopščiai išmaišyk.
Pasiruošk keksiukų formeles – įtiesk popierėlius, jei naudoji ne silikonines. Supilk tešlą ir pašauk į 180 laipsnių orkaitę maždaug 20 minučių – ar keksiukai iškepė, tikrink mediniu smeigtuku: įsmeigtas į kepinuko vidurį jis neturėtų aplipti tešla.
Glajui išsuk kreminį sūrį iki purumo. Sudėk sviestą, suberk cukraus pudrą, supilk vanilės ekstraktą ir mediniu šaukštu arba plaktuvu suk, kol gausi vientisą glajų be sviesto gumuliukų. Įpilk ir įmaišyk citrinos sulčių pagal skonį – man pakako maždaug šaukšto.
Iškepusius keksiukus palik visiškai atvėsti ir aptepk glajumi. Puošk spalvotais cukriniais pabarstukais, tarkuotomis citrinos ar apelsino žievelėmis.
Drėgni, ne per saldūs – tobuli keksiukai tobulai dienai.
Skanaus!
Už receptą ačiū Giedrei – keksiukai nuostabūs!
Rūta, labai džiaugiuos :)
Būtent dėl to ėmiau naudoti silikonines formeles :) Sako, tik visiškai atšalę keksiukai lengvai nusilupa nuo popierinių formelių… Iš tikrųjų jau nebeatsimenu, ar tai tiesa, labai seniai jų nenaudojau. Popierines formeles prieš pilant tešlą galima būtų vos vos patepti (dar geriau – papurkšti) aliejumi ir lengvai pabarstyti miltais. Pamėginkit :)
Buvo labai skanu, ačiū už receptą. Aš net glaisto nedėjau, nespėjau, nes į juos buvo pareikštos pretenzijos :) Gal kitą kartą…
Tiesa, nežinau kodėl, man nesiseka kepti keksiukus popierinėse formelėse. Išbandžiau net tris skirtingas tešlas, bet jos labai prilimpa, nenusiima gražiai net kai kepiniai yra atvėsę. Gal tos formelės nekokybiškos? Šį kartą pasiterliojau ir ištepiau paprastą skardą sviestu, pabarsčiau džiūvėsėliais ir viskas pavyko puikiai.
tikrai taip, Joana. galima apie pusvalandį palaikyt šaldytuve – bus dar tvirtesnis. svarbiausia sulaukt, kad keksiukai visiškai atvėstų. skanaus :)
o kremas pakankamai tvirtas, kad, pavyzdžiui, laikytų formą? Na, jei dekoruočiau konditeriniu švirkštu?:>
man nepatiko pyraginė silikoninė forma – gal nekokybiška pasitaikė, išklerus visa, keksas iškepė šleivas :) o keksiukines myliu – nereik popierėlių specialiai ieškot :)
O man silikoninės neprilipo – pas draugę teko bandyti. Bet gal kad aš visad beveik nešuosi, tai paskui man problema susirink būtų :) o popieriuko tai juk negaila palikt :D
Indre, dėkui. Labai tikėjaus šio klausimo kažkodėl :)) Iš tikrųjų viskas visai paprasta – kepiau dviejų rūšių silikoninėse formelėse, beliko tik apverst :) Labai patogus daiktas tokiems kepinukams.
Seniai lankiausi (darrrbas) ir kaip matau skanėstų super gražių netrūksta :) ir kaip tau jie taip dailiai išsilupo? :)
Ačiū, Jule :)
Gėris gėriausias išties. O jei dar kas iškeptų.. :))
Oho, kokios nuotraukos, Jurgita!!
O morkų pyragai – mano vieni mėgstamiausių. Drėgni, kvapnūs, truputį meduolius primena, o dar riešutėlių įmaišius.. Gėras šimtaprocentiniai :)
Giedre, dėkui! Puodelis iš ebay :) Seniai tykojau kažko seno ir gražaus, ir oplia, nukoviau :)
Apie vieną pyragą vietoj keksiukų ir aš pagalvojau – būtų vienas, bet didelis gėris :)
O tu Birminghame, ar ne? Aš retai iš Londono išvažiuoju :)
Savaitgalį būsiu toli nuo Londono, bet tikiuos parsivežt saulės, skanių įspūdžių ir gal net reportažą :)
o jie stai jau ir eteryje! :) prasom, ner uz ka :) kaip smagu, kad patiko. nuotraukos wowsers! jos nuostabios Jurgita!! ir viskas melynai melynai (kad tik toks ir dangus butu visa laika). man tas puodelis ‘isvirkstinis’ toks jega vienas ir jega du (charity? carboot sale?) as dar pagalvojau, kad skanus morku pyragas turetu gautis is sitos mases, vietoj to, kad dalinti i keksiuku formeles.
i Camden ir as noreciau :), bet retai i jusu puse atvaziuoju…
ir as pastebejau, kad nuotraukos nelabai kokios, gal jiems reikia profesionalaus maisto fotografo paslaugu?! :) bet visai smagu ten pasisedet :)
keksiuku su riesutais skonis turetu buti pasakiskas , bandysiu butinai, tikriausiai si savaitgali, o gal net ir anksciau :)
Jau tikrai nusibodo tas lietus :) Bet gal savaitgalis bus geresnis, turesi proga po Camdena pavaiksciot :)
Ačiū, Dalia :)
Kristina, man šitie patys skaniausi keksiukai, turėtų nenuvilt, jei mėginsi. O jei dar būčiau įbėrusi truputį graikinių riešutų… Mmm :) Kepsiu dar dauuug kartų, vienas labiausiai vykusių kepinių šį pusmetį :)
Panaršiau tos kavinės meniu – kainos net labai kišenei draugiškos! Ir maistas mano tipo :) Tik truputį maisto foto estetikos pritrūko, bet tai niekis, jei tik skanu :) Ačiū už rekomendaciją – kai tik nustos lyt, po paraliais, eisim. Jau seniai noriu fotoreportažą iš Camdeno parengt :)
ir as kartais taip jauciuosi… ypac per sventes ;) manau, kad visi, esantys toli nuo Lietuvos, taip jauciames karts nuo karto :) as kaip tik vakar tokioj vienoj smagioj ir jaukioj kavinukej valgiau morku pyraga… skanus, purus, sviezias, kvepiantis…Gal esi buvus ten, My Willage vadinasi, ji yra Camden Town’e, labai jauki vieta papietauti ar siaip kavos atsigerti http://www.myvillagecafebar.co.uk/index.html:)
seniai jau bekepiau keksiukus, butinai reikes isbandyti, aciu uz receptuka :)
Labai jauku ir, žinoma, gražu…
dainora, dėkui :)
Migle, matyt..
turbūt tiesą jie sako, jog namai yra ten, kur mama…
kokios nuotraukos! kokie indai! kompozicija!
http://dykosdienos.blogspot.com/