ir kita gyvenimo poezija + proza
Tą kovo rytą, kai su Migle gėrėm arbatas iš aukštų stiklinių, aprengtų megztukais, plepėjom ir nepastebėjom, kaip pro pirštus išbyrėjo valandos, valgėm pyragą. Atrodė, paprastą, nepretenzingą, tiesiog trupinių trikampius, sulipdytus kondensuotu pienu. Bet kiekvienas kąsnis, nuo šakutės galiuko keliaujantis į burną, buvo kupinas kažkur girdėtų […]
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti […]
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau […]
Mano saujos pilnos vasaros ir serbentų. Mintys – vėjo ir atostogų. Dienos šiltos ir kvapnios, lyg puodelis arbatos su ramunėlėmis. Murkia sau po nosimi ir neskuba baigtis. Ir miestas kvėpuoja vasara. Mažiau judesio, daugiau ramių vakarų, žemę šluojančių suknelių, grindiniu riedančio juoko ir nesibaigiančių pasivaikščiojimų. […]
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir […]
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad […]
