Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]
kepyklėlė
(Ne)paprastas pyragas (ne)paprastai dienai. R E C E P T A S krepšeliui: 250 g miltų 50 g cukraus 120 g šalto sviesto 1 kiaušinis + 1 šaukštas šalto vandens kriaušėms: 6 nedidelės tvirtos kriaušės 300 ml vandens 50 g cukraus žiupsnis vanilinio cukraus įdarui: 500 g varškės (geriau skirtos pyragams kepti) 100 g cukraus […]
kalėdos
Kuršėnų vyniotinis man visada buvo tas desertas, kurį reikia pirkti. Namuose nei aš, nei mama jo negamindavome ir, tiesą sakant, net negalvojome, kad jį apskritai įmanoma pasigaminti pačioms! Pasirodo, galima. Pasirodo, visiškai nesudėtinga, ir pavyksta visai neprastai. Biskvitinę tešlą paruošti paprasta. Kremą – juo labiau. Sudėtingiausia dalis – nesudeginti biskvito :) O visa kita – […]
desertai
Karštos dienos ir basos kojos. Miestas, su dulkėmis ir įkaitusiu asfaltu likęs kažkur ten, anapus greitkelio, miško ir upės. Rasota žolė rytais, o įdienojus saulė ir daug dangaus – kaip ir įprasta įpusėjus vasarai. Šalti desertai. Ne vien ledai, cassata ar šaldiklin nukištas arbūzas. Lietuviška juoda duona – nerealus dalykas. Ne tik sūrpyragių pagrindams vietoj […]
desertai
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs stiebeliai, iš kurių verdamas kompotas. O šiemet, po ilgos pauzės, […]
desertai
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]