Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau siūlo pasaulis. Taškytis vandeniu. Degintis ant lieptelio. Riedėti dviračiais. Eiti […]
ir vegetarams
Gausus Viduržemio jūros virtuvės skonių ir kvapų, pyragas su orkaitėje keptomis daržovėmis atstos ir pietus, tiks ir draugų pasisėdėjimui kurią laisvą šeštadienio popietę. Jis didelis ir sotus. Labai daržovinis ir sūrinis. Trapų pyrago pagrindą, jei labai labai labai tingisi gaminti pačiam, puikiausiai galima keisti pirktiniu. Beje, pyragas (man) buvo dar skanesnis pašildytas orkaitėje antrą dieną. […]
kepyklėlė
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, miesto vidury garuoja asfaltas, o metro požemiuose rūpestingi balsai iš […]
ir vegetarams
Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm į pietus, į Braitoną, į pajūrį. Pasivaikščioti paplūdimiu, paragauti pajūrinės […]
mėsiška
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave iš visų pusių lenkia britiško stiliaus ikonos (galiu prisiekti, jog […]
ir vegetarams
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas miškelis, pilnas raudonviršių. Maža mergaitė ir šimtai (tada atrodė) didelių […]