ir kita gyvenimo poezija + proza
Britiškas Eton mess – per nesusipratimą sukurtas desertas. Ar bent jau taip pasakoja jo istorija. Britų grietinėlės sūnų pamėgtame Itono koledže XIX amžiaus pabaigoj vyko kriketo mačas. Neaišku, kuo jaunimėlis gardžiavosi pietums, bet po jų skubėta patiekti desertą – pavlovą su plakta grietinėle ir braškėmis. […]
– Šokoladas kaip bučinys – visada geriau, kai jis tirpsta lėtai, – sakė įsimylėjęs herojus viename filme. O gal atvirkščiai? Bet juk esmė ne žodžiuose, o kas lieka po jų. Būna, kad valgai, bet nepastebi, ką. Greitai, bėgte, nes laikas, nes darbas, nes gyvenimas. Kąsniai […]
Greita sriuba labai šaltai dienai. Be egzotiškų ingredientų – bemaž iš to, ko yra šaldytuve. Sušildo, pasotina, o jei pasikepinsit šviesios duonos skrebučių ir pasibarstysit sūriu, bus ne mažiau gardu už duonos riekeles su petražolių sviestu. Jeigu gaminat įkvėpti Duonos ir žaidimų receptų, pasidalinkit instagrame […]
Šiemetė vasara mane pasigrobė. Senokai neturėjau jos tokios vėjavaikiškos, kai rytai būna labai ilgi, o vakarai, regis, nesibaigiantys. Kartais šiek tiek per daug angliavandenių ir pietų miego, kartais – vyno, knygų (per pusantro mėnesio – penkios, buvau klaikiai pasiilgusi skaityti sau, o ne darbo reikalais), […]
Būna ir taip, kad dar net neragavęs jau žinai, jog radai savo desertą. Taip nutiko su šiuo braškiniu tiramisu, kurio receptą skaitydama Yotam Ottolenghi tinklapį jau senokai buvau išsisaugojusi. Ir kai prieš kelias savaites nusipirkusi dėžutę braškių iš šiltųjų kraštų nutariau, kad noriu jas panaudoti desertui, prisiminiau […]
Kol dar braškių metas, o italai skina pergales Europoje nuo muzikos iki sporto, tegul bus itališkai vasariškas desertas. Italiją ir šiaip labai myliu, todėl priežastis triguba :) Tai viena skaniausių mano gamintų panna cottų. Jogurtas + grietinėlė + greita braškių uogienė sukrenta į nuostabų šilkinį, kreminį, […]
