O beįpusėjantis ruduo keičiasi. Tampa tamsesnis ir drėgnesnis ir tarsi rimtesnis ir po žingsnelį pilkesnis. Ir vis niūniuoji sau vien ruduo namuos/ man ruduo, rūkas ankstyvais rytais lyg burė pakimba virš galvų, virš namų, virš upės, virš miesto, o ruduo šlaistosi po kiemą, karstosi po medžius ir šiugždena auksinius lapus… Kasryt atitrauki užuolaidas, užsiplikai puodelį […]
desertai
Jis saulėtai geltonas ir saldžiarūgštis. Jo norisi šaukštelio, po to – pusės indelio. Jis nepakartojamas su šviežiomis bandelėmis arba kaip pyragaičių įdaras. Jo visuomet rasi parduotuvėse, tačiau – nepatikėsi – kaip paprasta jį pasigaminti namie! Citrininis kremas arba lemon curd – neabejotinai vienas skaniausių atradimų Londone. Ir, ko gero, vienas tų dalykų, kuriais norisi lepintis-lepintis-lepintis. […]
ir vegetarams
Kai pirmąjį spalio savaitgalį drioksteli plius dvidešimt aštuoni už lango, mes renkamės jūrą. Ankstyvą rytą, užmiegotas akis, beveik pamirštą matomoj vietoj prie durų stovėjusį pikniko krepšį, autobusą ir tube, o tada – kelių valandų kelionę traukiniu nuo Londono žemyn, į pietus, dešiniau nuo Braitono. Link, sakoma, saulėčiausio miestelio visoje Didžiojoje Britanijoje. Ar esate buvę Istburne? […]
desertai
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip šiandien, šviesios ir šiltos, ir tokios, kaip tada, kai ryte […]
marinavimas
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti jau paruoštų. Žinoma, marinuotų saulėje džiovintų pomidorų parduotuvėse taip pat […]
kepyklėlė
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš tube, o nuo jo – tik penkios minutės kelio arba […]