Uncategorized

senieji. naujieji

Mėgstu analizuoti. Įvykius, santykius, žmones. Kapstytis jausmuose ir poelgiuose. Svarstyti ir persvarstyti. O metų pabaiga – būtent tas laikas, kai verta sustoti ir atsigręžti į benueinančias dienas. Prisiminti tai, ką nuveikei ir kam pritrūko ryžto, kur lankeisi ir ką palieki ateinantiems metams. Kuo didžiuojiesi ir ką norėtum pamiršti. Smagu, jei gali sau sušnibždėt: vis dėlto […]

ir vegetarams

kūčiukai. nes grįžti yra gera

Vakarinis skrydis namo turi žavesio. Prigesusios salono šviesos lėktuvui kylant ir leidžiantis, mieguisti keleiviai ir tylus juokas už nugaros. Po kojomis – debesys ir pusė Europos. Mes pakeliui namo ir viskas jau yra gerai, nes kitaip tiesiog negali būti. Plojimais palydimas lengvas lėktuvo ratų čiuožtelėjimas žeme; naktinį Vilnių apgaubusios šviesos, namuose karštą arbatą gurkšnoja namiškiai, […]

gardžios dovanos

štolenas

Kas yra štolenas (stollen), tikrai visi žinot ar bent esat girdėję – bemaž kiekvienas maisto blog’as jau spėjo pasidalint savuoju variantu. Tai bene populiariausia vokiška saldi mielinė duona, kepama ir kelias savaites ar net mėnesį brandinama šalies šeimininkių prieš Kalėdas. Štolenas gardinamas rome ar brendyje išmirkusiomis razinomis, cukatomis, migdolų riešutais, jam negailima prieskonių, kiaušinių, sviesto […]

ir vegetarams

aguonų vyniotinis

Namai, darbai, parduotuvės, jaukios smulkmenos, eglutės žaisliukai ir girliandos, neišsiųsti laiškai ir neišbandyti receptai, išrinktos ir nesupakuotos dovanos. Sąrašai knygų Kalėdų Seneliui (laukiu šios, šios, šios, šios ir tikrai tikrai šios), sąrašai būsimų ir jau varnelėmis sužymėtų pirkinių, sąrašai daiktų, kraunamų ir vėl iškraunamų iš lagaminų… Gruodis jau toks metas – šiek tiek pašėlęs. O […]

desertai

baltojo šokolado triufeliai

Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda link gruodžio, aš pradedu dienas skaičiuoti atbuline tvarka. 24 dienos […]

ir vegetarams

lazanija su cukinijomis, pomidorais ir rikota

Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. Paraštes nusėju marginalijomis ir gyvenu kitų gyvenimus, vaikštau kitų numintais […]