Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą virtuvėje, tėtį, visuomet pasiruošusį išmaišyt, kas sunkiai maišoma, ir pakelt, […]
mėsiška
Vos perskaičiusi receptą itin skanioje, įkvepiančioje ir kadaise jau minėtoje itališkų prisiminimų, tradicijų ir gardaus maisto knygoje, nenustygau vietoje norėdama jį išmėginti. Vynuogės, šviežios dešrelės, rozmarinai, anyžiai ir pankolių sėklos + bulvių ar kukurūzų košė (polenta) skambėjo taip kvapniai ir sočiai, taip šeimyniškai, namudiškai, šiltai ir įtikinamai, kad vieną vėsią įsisukusio rudens dieną namai ėmė […]
kepyklėlė
Kai visas Londonas ruošėsi oranžinei šventei ir skaptavo moliūgus, mes juos ridenom namo gerokai skanesniems tikslams – sriuboms, troškiniams, uogienėms, pastai ir saldumynams ruošti. Šokoladainis (brownie) su moliūgine sūrio (cheesecake) kepure – du skanumynai viename. Sūrpyragio dalis švelniai kreminė, gausi prieskonių ir tirpstanti burnoje. Šokoladainis – kartokas, stiprus ir su charakteriu, ypač jei įvarvinsi truputį […]
kepyklėlė
Vakarais nedegam šviesų. Atitraukiam užuolaidas žibintams, lietaus lašams, auksiniam lapams, žvaigždėms ir mėnuliui, užsikaičiam didelį virdulį imbierinės arbatos ir išsitraukiam languotą pledą. Sukrentam į lovą, apsikaišom pagalvėm ir plepam, klausomės Ninos Simon, žiūrim smagius prancūziškus filmus apie Juos ir Jas, ir meilę, žinoma. Trupinam pyrago riekes ir nudažom lūpų kampučius paskutinėm gervuogėm iš sodo. Nes […]
kepyklėlė
Kai prieš kelias dienas niekaip negalėjau prisiminti, kaip sudėliotas mano tinklaraštis, žvilgtelėjau į paskutinio įrašo datą – beveik mėnuo! Mėnuo tylos, neatsakytų komentarų. Mėnesį fotoaparatas dulkėjo stalčiuje. Mėnesį gyvenau aukštyn kojomis, lėktuvuose, virš debesų, kitomis mintimis. Buvau rudenėjančiame Vilniuje – pirmąsyk po kelerių metų. Namuos. Neplanuotai. Jaukiai ir šiltai. Ten medžiai jau dėvi spalvingas kepures, […]
marinavimas
Kai vakar gatvėms brendant į naktį klaidžiojom Temzės pakrante ir tiltais, sustodami sugert arbatos, po to gitarų ir smuikų, palei upę virkdomų turistams ir tiesiog miestui, man jau po truputį kvepėjo rudeniu. Lengva vėsa, kylanti nuo upės, vėjas, įsisukantis į plaukus, medžių viršūnes, žmonių minias, siūlyte siūlė tvirčiau susipainiot megztuke ir šlietis arčiau savo žmogaus. […]