Į Google paieškos laukelį įvedę žodį „laimė“, gausit beveik 6,5 mln. rezultatų. Atrodytų, jokių paslapčių, laimės tema išsemta: apie ją savo nuomonę išsakė filosofai, mokslininkai, psichologai, sekso terapeutai, gydytojai, gyvenimo būdo mokytojai, laimės guru, rašytojai, finansininkai. Ir vis dėlto kiekvienas turėtume ir savo atsakymą. Gal ne šią akimirką, galbūt prireiktų pagalvoti, o gal atsakymas iššautų […]
ir vegetarams
Kai laukiausi, gyvenimas vertėsi kūliais. Naujos atsakomybės darbe, naujas būstas, o dar pats nėštumas, kuris, sakykim, nebuvo plikytas pyragėlis su vyšnaite… Per šį nėštumą aš klaikiai norėjau valgyt. Jeigu pirmą sykį alpau dėl humuso ir graikiškų salotų (daugiau jokių ypatingų poreikių, net į saldumynus nelabai galėjau žiūrėt), tai šįkart aš norėjau visko ir… labai tautinio. Arba to, ko […]
ir vegetarams
Greitos dienos, greiti darbai, greitas maistas. Galva sukasi nuo suvokimo, kad jau žiema už ribos, kad eina trečias metų mėnuo, kad gyvenimas verda – ir aš jame, nieko nematydama, nejausdama, įjungtas autopilotas, užverstos knygos, pamiršti pomėgiai, saulė už lango, pamiršta pati sau. Maistas greitas, kaip ir gyvenimo tempas. Šis iš tiesų be recepto ir iš […]
pasaulio virtuvė
Būna vieno puodo patiekalai (karis). Būna – ir vienos kokteilinės (humusas). Arba vienos keptuvės. Tokie man – idealiausi, nes patologiškai nekenčiu plauti indų. Taip taip, turiu indaplovę, vis dėlto yra tų indų, kurių šiuolaikiškai nelabai išplausi, o rankiniu būdu po čiaupo srove… Ir apskritai, kai viskas viename puode / kokteilinėj / keptuvėj, ir greičiau, ir […]
be miltų
Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, susimalant cukraus pudros kavamale, nulupant dešimt mandarinų nuotraukoms ir užsisvajojus […]
duona
Žinot, kaip būna, kai ką nors gamini su mintim greičiau greičiau, nėr čia kada prie puodų stovėt, bet principai neleidžia nusileist kokybei? Tai štai, šitam avinžirnių ir špinatų karyje ir indiškoj duonelėj (tai yra visiškas londonietiško naano analogas; tie papločiai man iki šiol sapnuojas) tos kokybės su kaupu. O turint minty, kad laiko sąnaudos […]