ir kita gyvenimo poezija + proza
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj […]
Šis tortas mane gelbėjo ne kartą. Jis gal ir nėra 3 aukštų showstopperis, greičiau atvirkščiai, visai paprastas. Tobulumas slypi biskvite – jis nuostabus. Sodrus, drėgnas ir tirpstantis burnoje – žinau, kad žodžiai kaip iš reklamos, bet juk tiesa :) Viskas, ko prireiks, biskvitą perpjauti į […]
Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai […]
Labiau nei Velykų, gimtadienio ir vasaros (būtent tokia tvarka) laukiu žalumos. Gausiai. Žolės, lapų tos tyros ir su nėkuo nesupainiojamos žalios spalvos, rodančios nesumeluotą pavasarį. Todėl ir pyragas žalias. Jo tešlą minkiau neįprastai – su majonezu! Buvau girdėjusi, kad su juo užmaišyti kepiniai ilgiau išlieka […]
Ryškios, traukiančios akį ir visiškai natūralios. Gamta pati siūlo spalvų spektrą, nuodėmė juo nepasinaudoti! Šios keturios spalvos – mėlyna, geltona, rausva ir oranžinė – pagrindinės, kiek esu mėginusi, jais kiaušiniai nusidažo dailiausiai. Žalsvai nudažo špinatai, violetinės spalvos tonų suteikia raudonųjų svogūnų lukštai. Mano mėgstamiausi dažikliai […]
Buvo laikas, kai pusryčiams neturėjau poreikio. Dar ir laiko, nes koks viso proto žmogus 6 ryto gali sočiai pusryčiaut?! Gerai jau, pažįstu tokių, – mano tėtis sočiai prisikerta ir 5 ryto, bet jis greičiau išimtis nei taisyklė :) Mano pusryčių gyvenimą pakoregavo vaikai ir darbo […]
