Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję perpiet atsidūrėm vienoje iš daugybės Venecijos kepyklėlių. Neskubėdami dairėmės. Buvo […]
Makaronai! Galėčiau juos valgyt turbūt kasdien kiaurus metus. Įvairiai paruoštus, šviežius ar džiovintus, pusryčiams ar vakarienei. Tiesą sakant, pastaruoju metu spagečiai – manasis fast food’as. Jei turiu ūpo ir laiko, pasigaminu padažą arba ruošiu pasta aglio e olio. Jei ne, išsiverčiu su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir dosniai užtarkuoju sūrio. Conchiglioni – tai tokios smagios didelės […]
Kasdien šylančios dienos, pirmosios snieguolės ir besipučiantys alyvų pumpurai, ryškus dangaus mėlis – pavasario žingsniai greiti. Ilgai lauktas ir atnešęs pokyčių, ilgai burtas ir išburtas – šis pavasaris ypatingas. O mintyse vis sukas eilutės: saulė kyla staiga/ spinduliai lūžinėdami/ kliūva už stogo turėklų/ viskas truputėlį gražiau/ negu iš tikrųjų/ bet iš tikrųjų/ viskas dar truputėlį […]
Apskrudę, švelniai sūrūs baklažanų gabalėliai – privalai save tramdyti, kad nesuvalgytum vos ištrauktų iš orkaitės -, įmaišyti į gardų pomidorų padažą ir pagardinti kvapniais bazilikais bei raudonėliais. Makaronai, susluoksniuoti su mocarela ir užbarstyti kietuoju sūriu. Virtuvė, vėl tapusi jaukiausia ir kvapniausia namų erdve… Esama patiekalų, kuriuos esi ruošęs tiek sykių, jog jau nebeprireikia svarstyklių ir […]
Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – ryžių arba įprastų kvietinių miltų makaronais. Vertinamas švelnus kokosų pienas, […]
Vos perskaičiusi receptą itin skanioje, įkvepiančioje ir kadaise jau minėtoje itališkų prisiminimų, tradicijų ir gardaus maisto knygoje, nenustygau vietoje norėdama jį išmėginti. Vynuogės, šviežios dešrelės, rozmarinai, anyžiai ir pankolių sėklos + bulvių ar kukurūzų košė (polenta) skambėjo taip kvapniai ir sočiai, taip šeimyniškai, namudiškai, šiltai ir įtikinamai, kad vieną vėsią įsisukusio rudens dieną namai ėmė […]