ir kita gyvenimo poezija + proza
Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? […]
Pavasaris, vasara ir ruduo po šitiek laiko Lietuvoj. Po spalvingos patirties Londone – patirties, kuri suvėlė gyvenimą, įnešė skonių, privertė permąstyt daugybę dalykų ir kurios nekeisčiau į jokią kitą, aš vėl čia – savo pasakų Vilniuj. Namuose. Greta ir su žmonėmis, su kuriais noriu leisti […]
Iki šiol nebuvau kepusi jokio tarte tatin. Net ir to klasikinio, su obuoliais. Visada atrodė, kad ko jau ko, bet obuolių pyragų esama gerokai įdomesnių. Bet apverstas, saldus ir karamelinis pyragas su baklažanais ilgai kabėjo mintyse. Žinot, kaip būna – įstringa kažkas, ir neiškrapštysi. Abejonių, […]
spalvinga – ta ryški, sodri, nė su kuo nesupainiojama spalva! žemiškas burokėlių skonis. krapais ir česnakais kvepianti varškė. čiobrelių lapeliai. traškus, sūrinis pyrago pagrindas. su sriuba ar lengvomis salotomis. arba viena pati, dar šilta – ką tik iš orkaitės. daugžodžiaut nesinori. buvo gerai. nes burokėliai […]
Diena buvo puiki. Vėl po ilgo laiko visi kartu, po vienu stogu ir prie vieno stalo. Dalinomės istorijomis ir džiaugsmais, šypsenom ir maistu. Gabalėlis pyrago – be jo šventė tebūtų tik susirinkimas, sakė Julia Child. Itališkojo tiramisù junginys su amerikietiškuoju cheesecake – tobulas. Vienas […]
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję […]