Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir pakilti vėl tik nosį imus kutent gardžiam aromatui, užliejusiam kiekvieną […]
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
Šiokiadienių rytai dažnai skubūs ir besiverčiantys per galvas. Rimtais veidais, nuspalvintomis blakstienomis ir išlygintais sijonais. Savaitgalių rytai – kitokie. Labiau atsipūtę, kažkur pametę kaklaraiščius ir vieną šlepetę, prasegę viršutinę (naktinių) marškinių sagutę ar dvi, kartais susiglamžę, dažniausiai susivėlę, besišypsantys mielais užmiegotais veidukais. Tokiems rytams ir skirti šie sumuštiniai – kai nebijai smagaus česnako kvapo, kai […]
Margi atvirukai jau kažkur pusiaukelėj tarp Londono ir namų, Velykos jau visai čia pat, o mes turėsim daug laisvų dienų – beveik mažulytes atostogas. Tikiuosi saulės ar bent jau mažiau lietaus ir debesų – laukia malonūs darbeliai ruošiant naują „oC“ – vasariškiausiai vasarišką – numerį. Tačiau kol kas – apie kitus mielus (skanius!) dalykus. Nežinau, ar […]
Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
Visą mėnesį snigo kažkur apie šiaurę, kitoj salos pusėj, vakar šviesa dideliais kąsniais aplankė ir Raudonų autobusų miestą. Užklojo stogus ir kaminus, gatves ir stoteles, paslėpė medžius ir vis dar (vis dar!) žaliuojančius krūmus. Sako, kalėdinės dovanos šiemet vėluos. Jau vėluoja paštas, skrydžiai, klimpsta autobusai, slysčioja ir ledines gatves keiksnoja praeiviai… O man patinka vaikščioti, […]