Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
ir vegetarams
Apie nesaldžius prancūziškus (ir visai nesvarbu, kad jie buvo imti gaminti ne prancūzų, o jų kaimynų vokiečių – tiesiog Prancūziją labiau myliu, voilà) pyragus, arba quiche, turbūt nereikia pasakoti. Tobulai universalus patiekalas. Ir pietums, ir vakarienei, ir į gamtą, ir lauktuvių, ir į darbą. Skanus ir šiltas, ir šaltas. Trapios tešlos dėžutė gali būti pripildoma […]
kepyklėlė
…už praviro lango tolumoje tekės Sena, vėjas plazdens ilgas baltas muslino užuolaidas. Ryte kambarį pro suveriamas langines šildys saulė, aš tyliai šypsosiuos, trupinsiu obuolių pyragaitį čia pat lovoje ir mažais gurkšneliais siurbčiosiu žolelių arbatą. Perpiet pirksim sūrių, šviežios duonos ir vyno, o vakarop klausysimės šurmuliuojančio miesto ir vaikščiosim vaikščiosim vaikščiosim laiko nugludintais akmenimis grįstomis gatvelėmis… […]
ir vegetarams
Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]