ir kita gyvenimo poezija + proza
Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas […]
Sunku įsivaizduoti tradicinius sekmadienio arba šventinius pietus be gardaus kepsnio kvapo, kutenančio nosį ir kviečiančio skubėti prie stalo. Šis vištienos kepsnys primena vaikystėje daugelio taip mėgtą netikrą zuikį. Paruošiamas lygiai taip pat paprastai, tik pagardintas žaliomis pistacijų akutėmis, kvapniais rozmarinais ir trupučiu brendžio, jei tik […]
Kai manęs paklausia, iš kur semiuosi įkvėpimo, visada atsakau taip pat abstrakčiai – iš mane supančios aplinkos. Nes ją sudaro koks milijonas kartais pačių netikėčiausių sudedamųjų, kurių vienu ypu ir neišvardinsi. Vienas įkvėpimų, įnešusių į mano pasaulį spalvų – prieš kelias savaites praūžęs renginys maisto […]
Iki šiol nebuvau kepusi jokio tarte tatin. Net ir to klasikinio, su obuoliais. Visada atrodė, kad ko jau ko, bet obuolių pyragų esama gerokai įdomesnių. Bet apverstas, saldus ir karamelinis pyragas su baklažanais ilgai kabėjo mintyse. Žinot, kaip būna – įstringa kažkas, ir neiškrapštysi. Abejonių, […]
Nors rytai nubunda rasoti, o vakarai nugrojami žiogų, vasaros dar neskubu paleisti. Kartais po vakarinių pasivaikščiojimų parke ima šalti rankos ir nosis, bet užsispyrusi neslepiu suknelių trumpomis rankovėmis ir valgau ledus. Nė dienos neįsivaizduoju be salotų ir kas savaitę pagaminu po stiklainėlį kvapniojo pesto. Ir […]
spalvinga – ta ryški, sodri, nė su kuo nesupainiojama spalva! žemiškas burokėlių skonis. krapais ir česnakais kvepianti varškė. čiobrelių lapeliai. traškus, sūrinis pyrago pagrindas. su sriuba ar lengvomis salotomis. arba viena pati, dar šilta – ką tik iš orkaitės. daugžodžiaut nesinori. buvo gerai. nes burokėliai […]
