Cinamono, gvazdikėlių, imbiero, kvapiųjų pipirų, kardamono, anyžių ir kalendros derinys kvepia meduoliais ir primena Kalėdas. Aromatingąją indišką arbatą su pienu, sušildančią vėsų vakarą. Imbierinius sausainius. Indiškos arbatos (chai) ledai kanda liežuvį, yra minkšti, tirpūs ir nenuobodaus skonio – rytietiškų prieskonių puokštė skonio receptoriams nuobodžiaut tikrai neleis. Jei mėgsti prieskonius, jei tau nesvetimi ryškūs skoniai, kavinėse […]
Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau už komplimentą. Ir tikrai. Sodrus ir sotus. Šokoladiškai klampus. Su […]
Mano saujos pilnos vasaros ir serbentų. Mintys – vėjo ir atostogų. Dienos šiltos ir kvapnios, lyg puodelis arbatos su ramunėlėmis. Murkia sau po nosimi ir neskuba baigtis. Ir miestas kvėpuoja vasara. Mažiau judesio, daugiau ramių vakarų, žemę šluojančių suknelių, grindiniu riedančio juoko ir nesibaigiančių pasivaikščiojimų. Kasryt pirmieji spinduliai šiltais pūkais krenta ant veido – saulė […]
Tamsus ir, paragavus, tarsi šokoladinis, jei tik pasirinksi kokybišką kakavą. Su saldžiomis ir gaiviomis kriaušėmis. Tirpstantis burnoje, jei tik jį gamindamas laikaisi vienos paprastutės taisyklės: puikiai išsuki sviestą su cukrumi. Iki purumo. Tol, kol geltoną jo spalvą pakeičia balta. Sunku, ranka nuskausta, bet kvapnus, lengvas, purus keksas, ištrauktas iš orkaitės, atpirks pastangas. Pažadu. O tam, […]
Alyvuogių aliejus. Ir ledai. Dievinu abu. O jų santuoka verta nuodėmės. Alyvuogių aliejus su ledais dera fantastiškai. Svarbiausia taisyklė – nenaudoti pigaus alyvuogių išspaudų aliejaus. Jokiais būdais! Kokybiškas, aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus ledams (salotoms ir kitam kokybiškai ruošiamam maistui) būtinas kaip oras. Kokį aliejų naudosi, tokį ledų skonį ir išgausi. Jei aliejus kvepės citrusiniais vaisiais, […]
Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą virtuvėje, tėtį, visuomet pasiruošusį išmaišyt, kas sunkiai maišoma, ir pakelt, […]