ir kita gyvenimo poezija + proza
Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą […]
Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau […]
Gausus Viduržemio jūros virtuvės skonių ir kvapų, pyragas su orkaitėje keptomis daržovėmis atstos ir pietus, tiks ir draugų pasisėdėjimui kurią laisvą šeštadienio popietę. Jis didelis ir sotus. Labai daržovinis ir sūrinis. Trapų pyrago pagrindą, jei labai labai labai tingisi gaminti pačiam, puikiausiai galima keisti pirktiniu. […]
O ne, aš niekur nedingau. Aš gyvenu vasara ir šiltomis dienomis, nors jų čia tiek mažai. – Čia amžinas ruduo, – sako J., – o vasara prasideda ir pasibaigia jau kitą dieną. Na, gerai jau, po kelių dienų ar savaitės. Šiandien diena karšta kaip sriuba, […]
Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm […]
Skubantis miestas, pašėlęs miestas. Kai iš vienos metro linijos peršoki į antrą, o tada ir į trečią, kai galiausiai įsėdi į autobusą namo, pagalvoji: velnias, o tas Vilnius buvo toks mažučiukas… Kai ilgajame Oxford street galiausiai prasiskini kelią iki išsvajotos skarelės su kregždutėmis, o tave […]
