Namuos, kartais prirūkusioje, o kitais kartais ir kvapnioje virtuvėje kepti blynai – patys skaniausi. Paprasti miltiniai, užbarstyti cukrumi; šviežiomis mielėmis ir obuoliais kvepiantys mieliniai; čirviniai, kurie patys pačiausi – iškepti senovinėje, sunkioje keptuvėje; močiutės didžiuliai, per visą keptuvę, valgomi su uogiene; lietinių vokeliai, išsipūtę nuo išvirtos ir sumaltos vištienos, lengvai pakepintos su smulkiai sukapotais svogūnais […]
pusryčiai
Namuos žiemos pabaigą žymėdavo Knygų mugė, o pavasarį visad skaičiuodavau nuo Užgavėnių ir Kaziuko. Labiau nuo Kaziuko. Po darbo, per pietų pertrauką arba šeštadienį įsimaišydavom į spalvingą Senamiesčio minią ieškodami kvapų, skonių ir darbščių rankų sukurtos estetikos. Kvepėdavo kažkur verdama žirnių košė, ant ugnies čirškinamos rūkytos dešrelės, viliodavo glazūruoti riestainiai, pyragai ir meduoliai. Grybukai! Visad […]
pasaulio virtuvė
Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
pusryčiai
Atėjus geriems orams ir vasarai, visada svajoju apie gyvenimą geltoname namuke raižytomis langinėmis, stovinčiame kur nors užmiestyje, penkių trobų kaime, o aplinkui – žalia žalia, pievos ir miškai. Sėdėčiau sau šezlonge, gerčiau šaltą vyną ir skaityčiau knygas. Čia vakarais. Basomis kojomis liesdama rasotos žolės kilimą pasitikčiau saulę. Savaitgalio rytais dengčiau pusryčių stalą krakmolyta staltiese, pamerkčiau […]
pusryčiai
Kartais prisimenu Jį. Senuosius Alma Mater kiemelius ir nuostabųjį barokinį Didįjį kiemą, laktą ir rūkyklą, morgą ir jo pačius skaniausius, puriausius, dangiškiausius varškėčius su marmeladine uogiene, istorikų valgyklą, kurioje neatsivalgydavau šviežutėlių cinamoninių bandelių, su mažučiu alaus bariuku antrame aukšte, subalansuotu vyriškajai nykstančiai fakultetų auditorijai, ir kvapu, tipišku valgykliniu, įsiskverbiančiu į visas rūbų klostes ir siūles, […]
pusryčiai
Stogais nuslysta saulės spindulys. Paliečia raudonas aptrupėjusias čerpes ir stoglangius, čiuožia kaminais ir antenomis, apsilanko balkonuose, išpuoštuose raižytomis grotelėmis, sublizga stikluose ir paglosto pro langus žiūrinčius narcizus, atsispindi katino akyse. Apšviečia ir ištirpdo pakampėse pasislėpusias baimes ir nerimus. Pramerkiu akis. Rytas. Iš saulės kelionės mano langu spėju, kad ganėtinai ankstyvas. Užsimerkiu ir bandau suskaičiuoti savaitės […]