ir kita gyvenimo poezija + proza
Vienam filme nuklausiau frazę: „Neprivalau kartoti, kad tave myliu. Aš tau kepu blynus!” Blynai – lyg meilės išraiška. Kodėl gi ne? Mūsų namuose ta meilė dažniausiai skleidžiasi savaitgaliais: ilgesni rytai, tingulys, paskendęs cukraus ir cinamono debesy, kuria papildomas sąlygas gražiam jausmui. Man patinka stebėti, kaip […]
Neapsisprendžiu, kuris procesas mano malonesnis – lietinius maišyti ir kepti ar juos valgyti. Flirtuoju, skaitytojau. Iš tiesų labiausiai mėgstu, kai juos kepa man :) Nudžiauti po vieną iš lėkštės – dar karštą, traškiais krašteliais, pabarstytą cukrumi – jie tobuli kokie yra. Susukti į tūtelę ir […]
Jie labai kelia nuotaiką – net ir tada, kai žalios spalvos už lango ir šiaip netrūksta. Man labai skanu su šviežiu ožkų sūriu – jis tikrai nėra būtinas, bet jei norėsite pabandyti, prekybos centruose ieškokite šviežio tepamo ožkų sūrio, būna dėžutėse kaip lydytas sūrelis. Aptepi […]
Jei rytas ir namiškiai reikalauja blynų, tegul jie bus nesaldūs ir čirviniai. Tešlos receptas – bazinis, o įdarui tinka labai daug kas. Aš sergu meile chorizui ir haloumiui, todėl jie abu man čia labai. Kaip ir alternatyva – feta. Rodos, ir žiupsnis rūkytos paprikos nebūtų […]
Amerikiečiai, norėdami apibūdinti dviejų tobulai derančių dalykų sąjungą, turi posakį: a match made in heaven. Kulinarijoje tokių porų yra daug. Obuoliai ir cinamonas. Vyšnios ir persikai. Kakava ir tahini. Pomidorai ir vanilė. Perlinės pupelės ir žemės riešutų sviestas… Braškės su rabarbarais. O aš dar pridėčiau, […]
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių […]
