No more boring meals. Taip sau sakau kaskart, pagaminusi šviesmečiais nuo kasdienio meniu nutolusį patiekalą. Atrasti skonius, jų kombinacijas, patirti naujų dalykų yra neįtikėtina žmogui skirta dovana. Kai kartą sūnus paklausė, koks gyvūnas norėčiau būti, ėmiau juoktis, kad jaučiuosi visiškai savame kailyje ir niekuo kitu savęs neįsivaizduoju! Būti katinu, žuvele ar balandžiu? Gal ačiū, kur mano makaronai […]
ir vegetarams
Nėr ko ir pridurti: sriuba kvapni, soti, kreminė. Truputį rytietiška. Dar labai greita ir baisiai gražios spalvos. Aštri – bet tai irgi malonu, kai gyvenime ima dominuoti neutralūs skoniai. Aš tikriausiai aštrinčiau dar labiau ir kitą sykį dėčiau tris šaukštus žaliojo kario. Beje, manau, kad vietoj vandens labai tiktų geras naminis vištienos sultinys! Siunčiu linkėjimus […]
kaip pas mamą
Traškūs ar minkšti? Visų skirtingi favoritai, galvojau traškindama tuos traškiuosius kūčiukus iš parduotuvės ir vis užmesdama akį, ką ten „Notting Hille” veikia Julia su Hugh (kalėdinis laikotarpis man – filmų apie Kalėdas, meilę ir kitus gražius dalykus laikas. Tada joks saldu negali būti per saldu. Norisi daug ir dar daugiau, didelėmis porcijomis). Kiek save pamenu, […]
duona
Yra receptų, kurių lyg ir nereikėtų tobulinti. Jie jau nepakartojami. Kaip ir ši bananų duonelė. Girdėjau atsiliepimų, kad ji daugelio mano skaitytojų mėgstamiausia (juk taip?!), mano taip pat. Sodri, kvapni, neatsivalgoma. Ko dar reikia? Bet kartais imi ir sukvailioji. Ir iš tų improvizuotų kvailysčių gimsta įdomūs dalykai. Štai užvakar akys užkliuvo už trijų veidą praradusių […]
kalėdos
Dienos bėga pasiutusiai greitai. Nežinau, kaip kiti viską spėja; kita vertus, niekas nežino, nes visi tiki tuo, kuo nori tikėti. Vienas žmogus sako, kad mano stiprybė – tikėjimas. Aš išties tikiu. Kad daug ką galime, kad galime pabusti kitokie, o stebuklus kuriame patys, ir nebūtinai už komforto zonos ribų. Ir dar tikiu cinamoninių bandelių terapija! […]
ir vegetarams
Vienam prekybcentry baigiantis rudeniui radusi šviežių alyvuogių, nesugebėjau joms atsispirti. Per ilgai mano keliai nesitiesia į tas šalis prie Viduržemio jūros; bent jau linkėjimai iš jų ateina į namus. Tobulos, didelės, nuostabiai žalios (man olive green viena gražiausių spalvų interjere). Ir beprotiškai karčios – ką su jomis? Prisipažįstu, nusipirkau labiau meniniais sumetimais – ar dažnai maisto […]