Myliu pavasarį. Ir, nors Londone gamta jau alsuoja vasara (turguje mačiau parduodamų neatvežtinių – vietinių britiškų – braškių!), kalendorius skaičiuoja gegužę – gražiausią laiką metuose. Kas kartą iš savo turgaus, į kurį žingsniuoju šeštadieniais vis ta pačia Miško gatvele, parsinešu ridikėlių, špinatų, svogūnų laiškų, žalių salotų lapų. Ir nors žinau, kad vienos skaniausių – įprastos […]
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]
Namuos žiemos pabaigą žymėdavo Knygų mugė, o pavasarį visad skaičiuodavau nuo Užgavėnių ir Kaziuko. Labiau nuo Kaziuko. Po darbo, per pietų pertrauką arba šeštadienį įsimaišydavom į spalvingą Senamiesčio minią ieškodami kvapų, skonių ir darbščių rankų sukurtos estetikos. Kvepėdavo kažkur verdama žirnių košė, ant ugnies čirškinamos rūkytos dešrelės, viliodavo glazūruoti riestainiai, pyragai ir meduoliai. Grybukai! Visad […]
Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
Scones – dažniausiai apvalios arba trikampės bandelės, ypač populiarios anglakalbėse šalyse. Saldžios ir ne, kepamos iš kvietinių, miežinių ar avižinių miltų, su razinomis, datulėmis, sūriu, uogomis, riešutais, šokoladu arba be jokių priedų. Kartais į tešlą įmaišoma trintų moliūgų, įberiama aguonų, žiupsnelis cinamono ar tarkuotų citrinų žievelių. Bandelių tešla gali būti užmaišoma ir su pienu, tačiau […]
Visos dienos vėl supanašėjo. Po atostogų ar smagių savaitgalių visada taip. Žadintuvas, dušas, būtinai susiglamžęs sijonas, stebuklingai, kaip ir kasryt, dingusios šukos, alkanas katinas po kojomis. Vėluojantis autobusas su tais pačiais veidais, pasivaikščiojimas iki darbo ir suolelis pakeliui priešais Katedrą pasimėgauti trumpais ankstyvos saulės bučiniais. Labas rytas, kavos, arbatos, obuolio?:) Aukštais laiptais nukaukšintys batelių kulniukai, […]