Esu tas žmogus, kuris pomidorus, agurkus ir ridikėlius valgo kiaurus metus. Žinau visas tas kalbas apie popierinį žieminių daržovių skonį (tik tie, kurie taip sako, tikrai nėra ragavę popieriaus), bet daugelis šitaip sakančių nustebtų, kokių visiškai puikių pomidorų žiemą galima rasti šiais moderniais laikais (o apie tai, kur jie užauginti ir kiek kelio nukeliavo paprastai […]
maisto fotografija
Prieš gerą dešimtmetį šis būdas iš kefyro išgauti sūrį – ar labiau švelnią varškę, tinkamą užtepėlei, buvo didelis hitas. Man regis, jį gamino visi keliolika tuo metu veikę lietuviški maisto blogai. Kažkur mano blogo archyvuose receptas taip pat buvo. Kai kas sakė, kad tai rikota, bet ne, jie nebuvo teisūs. Neklydo tik dėl konsistencijos – […]
desertai
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes jie neklausė, o aš ir nepasakojau, kodėl bandelės tokios rožinės, […]
maisto fotografija
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir už prijuosčių – iš nespalvotų nuotraukų nužvelgdavo pirkėjus ir šiaip […]
desertai
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado kvapas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, kad nė vienas nepasimestų. Namuose panettone išsikepti norėjau seniai. Norėdavau, pamiršdavau, kaip ir daug […]
desertai
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie […]