Kažkada esu rašiusi apie dalykų poras, kurios, rodos, buvo sukurtos danguje. Nes, na, juk negalėjo paprastas mirtingasis imti ir sugalvoti, kad pomidorai tobulai dera su česnakais. Arba bazilikais. Arba ir česnakais, ir bazilikais. O šiuo konkrečiu atveju – dar ir kokosų pienu. Pasirodo, toks didelis pasaulis (Amerika, Europa, Azija) gali šitaip greitai susitraukti į vieną […]
maisto fotografija
Saganaki – tai ir patiekalas, ir tokia graikiška keptuvė, kurioje patiekalai ir ruošiami, ir tiekiami į stalą. Man šį indą atstoja nedidelė ketaus keptuvė, tiesiog sukurta pietums dviem, kai žinom, kad vaikai vis tiek nevalgys, o stalo menu užsiimti tingisi. Paserviruoji keptuvę vidury stalo ir, akimis atsimatavęs savas ribas, įninki, nepamiršdamas į padažą pamirkyti duonos. […]
desertai
Kai kuriuos receptus pasufleruoja… … animaciniai filmai! Vieną savaitgalį vaikai žiūrėjo filmuką apie labai labai didelio amerikietiško šilauogių pyrago gelbėjimo operaciją ir garsiai dūsavo, kad ir patys tokio norėtų – su grotelėmis ir daug uogų, bet gal labiau aviečių. Taip ir padarėm. Pavyko ne toks jau ir didelis, bet tikrai tikrai gausus uogų. Fantastiškai kvapnus, […]
ir vegetarams
Ką tik skintų, dar šiltų nuo saulės pomidorų salotos, tirpstantys ledai, šalto gėrimo taurė, nuogos kojos, į purius debesis įsivėlę oro balionai, tykūs rytai prieš dienos karštį ir gaivūs vakarai po jo. Paprastos akimirkos, kurių gali būti pilnos saujos, tik ar mokame jas pastebėti ir pastebėję susirinkti? RECEPTAS Supjaustyk 5 nedidelius pomidorus ir 1 mocarelos […]
maisto fotografija
Iš dalies man patinka, kad nepaliekate komentarų. Jaučiuosi lyg rašydama asmeninį dienoraštį, kurį smalsi sesė žino, kur laikau, ir naktimis tyliai skaito, nieko man nesakydama. Tinklaraštis – apskritai gerokai asmeniškesnė erdvė už socialinius tinklus. Lėtas maistas ir lėtas laikas – to instagrame jau seniai nebėra. Tinklaraštyje niekada nežinai, kas užsuks į svečius, bet visada supranti, […]
maisto fotografija
Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, jog pomidorai sukelia ligas, išsiurbia gyvybines jėgas ir tiesiog nuodija […]