ir kita gyvenimo poezija + proza
Turiu ypatingą ryšį su rudeniu. Kasmet vis pasitikrinu, ar tikrai, ar jausmai tokie pat tvirti, ar žvakių neužpūtė vėjas, ar santykiai šen bei ten nepradėjo byrėti kaip smėlinio pyragėlio krašteliai. Ne, viskas lygiai taip pat, kaip ir pernai metais, ir užpernai, ir dar daug metų […]
Pasta bolognese – turbūt vienas skaniausių ir paprasčiausių maltos jautienos panaudojimo būdų po įvairių kotletų ir maltinukų. Kvapnus padažas iš pomidorų, raudonojo vyno, dosnaus žiupsnio įvairių žolelių, užpiltas ant pasirinktos pastos ir pagardintas kietuoju sūriu – visiškas šaltojo sezono malonumas. Idėja su moliūgais kilo visai […]
Kadangi figos pagaliau kainuoja tiek, kiek ir turi kainuoti baigiantis jų sezonui, metas desertui. Nors Yotam Ottolenghi jį vadina klafučiu, man regis, tai nėra visiškai tradicinis kepinys. Pirmiausia dėl to, kad jo tešla ruošiama atskirai plakant kiaušinių trynius ir baltymus, todėl kepinys pavyksta biskvitinis, neįtikėtinai […]
Gravlax (pavadinimą galima būtų šifruoti kaip užkasta lašiša) kilo iš Švedijos. Pasakojama, kad viduramžiais druska buvusi brangi, todėl senieji švedai sugalvojo alternatyvų konservavimo būdą: lašišos filė dėdavo į iškastą ir vandens bei pačios žuvies kraujo pripiltą duobę, užberdavo ją beržų žieve ir įvairiais prieskoniais bei […]
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš […]
Voveraitės man – patys skaniausi grybai. Tik juos būtinai reikia nuvirti, tada atsiskleis ir skonis, ir kvapas, ir apkepti su svogūnais, pagal poreikį gardinant grietine arba grietinėle. Galėčiau valgyti kasdien visą vasarą. Su virtomis bulvėmis, apvoliotomis krapuose. Arba, dar geriau, va taip, kaip siūlau jums. […]