ir kita gyvenimo poezija + proza
Prieš gerą dešimtmetį šis būdas iš kefyro išgauti sūrį – ar labiau švelnią varškę, tinkamą užtepėlei, buvo didelis hitas. Man regis, jį gamino visi keliolika tuo metu veikę lietuviški maisto blogai. Kažkur mano blogo archyvuose receptas taip pat buvo. Kai kas sakė, kad tai rikota, […]
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes […]
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado aromatas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, […]
Jie kiek primena Vienos šnicelius – plonai išmuštus veršienos kepsnius, apvoliotus miltuose, kiaušinio plakinyje, džiūvėsėliuose ir iškeptus aliejuje. Arba Milano kepsnius. Arba mums taip gerai pažįstamą karbonadą. Kita vertus, pasaulio virtuvė tuo ir ypatinga, kad jos patiekalais galima žongliruoti pritaikant šiuos savo lėkštei ir skonio […]
Valgyti negalima išmesti. Kur dėtumėt kablelį, jei kalbėtume apie brokolius? :) Neseniai skaičiau apie mėgstamą aktorę Isabelle Huppert ir jos aistrą brokoliams. Cha, pagalvojau, žemiškos daržovės nesvetimos ir deivėms :) Mūsų namuose jiems kablelis dedamas po valgyti – daugiau ar mažiau brokolius mėgstame visi. Todėl […]
Turiu jums dar vieną rameną! Ne, sultinio neviriau. Mėsos parą – taip pat. Sriubos labai norėjau, todėl ją susikūriau iš to, ką turėjau šaldytuve, o sultinį iš kubelių pagerinau džiovintais grybais ir dar šiuo tuo. Šis ramenas netikras, apsimetėlis (net nūdlus keičiau spagečiais!), pagaminamas vos […]