Kai pirmąjį spalio savaitgalį drioksteli plius dvidešimt aštuoni už lango, mes renkamės jūrą. Ankstyvą rytą, užmiegotas akis, beveik pamirštą matomoj vietoj prie durų stovėjusį pikniko krepšį, autobusą ir tube, o tada – kelių valandų kelionę traukiniu nuo Londono žemyn, į pietus, dešiniau nuo Braitono. Link, sakoma, saulėčiausio miestelio visoje Didžiojoje Britanijoje. Ar esate buvę Istburne? […]
desertai
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip šiandien, šviesios ir šiltos, ir tokios, kaip tada, kai ryte […]
marinavimas
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti jau paruoštų. Žinoma, marinuotų saulėje džiovintų pomidorų parduotuvėse taip pat […]
kepyklėlė
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš tube, o nuo jo – tik penkios minutės kelio arba […]
ir vegetarams
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų katinas. Kas rytą, pakilusi į vonią, praveriu langą (ar kada […]
ir vegetarams
Nežinau, ar jums pasitaiko savaičių, slenkančių, rodos, vėžlio žingsniu. Beprotiškai ilgą pirmadienį keičia antra tiek begalinis antradienis ir likusi kompanija, o penktadienis ateina toks laukiamas kaip nežinau net, Kalėdos gal? Atidirbi paskutinę dieną ir, sėdėdamas burzgiančiame autobuse namo, imi svajoti apie ranka pasiekiamus paprastus dalykus: ilgesnį vakarą su knyga, ilgesnį rytą saulei glostant pagalvės kamputį, […]