Londone tikriausiai bobų vasara.
Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip šiandien, šviesios ir šiltos, ir tokios, kaip tada, kai ryte šąla rankos, kedukai paskendę ryto rasoje, bet tu vaikštai po sendaikčių turgų, juokauji su atlapaširdžiu senuku anapus prekystalio, rankose vartai kavinuką (jei imsi du, atiduosiu už four quid, sako), iš apversto kavinuko pabyra kažkieno kažkada gertos kavos nuosėdos, some coffee left, sakai.
Juokiatės, rodos, iš niekų, bet taip šiltai ir kažkaip savai, o iš pravertų lūpų ir popierinių arbatos puodelių virsta garų debesys.
Ar sakiau, kaip myliu šitokį rudenį?
~ nekeptas sūrio pyragas ~
300 g trapių sausainių (tinka nesūrūs krekeriai arba Gaidelis, aš įtrupinau dalį imbierinių)
120 g nesūdyto sviesto
600 g natūralaus kreminio sūrio (Philadelphia ar panašaus tipo)
1 nedidelės citrinos sultys
šaukštelis vanilės ekstrakto
1/4 stiklinės tiršto natūralaus jogurto
indelis kondensuoto pieno
2 šaukštai želatinos, ištirpintos 1/4 stiklinės karšto vandens
Sausainius sutrink iki trupinių – lengviausia smulkintuvu arba suberti į patvaresnį maišelį ir pavažinėti kočėlu.
Sviestą ištirpink, sumaišyk su trupiniais ir išklok 20 cm skersmens kepimo formos atsegamais kraštais dugną ir kraštus. Formą padėk į šaldytuvą 20 minučių, kad sausainių pagrindas sutvirtėtų.
Kreminį sūrį sudėk į platų ir gilų dubenį, supilk citrinos sultis, vanilės ekstraktą, jogurtą ir plaktuvu suk kelias minutes iki purumo.
Po truputį plakdamas supilk kondensuotą pieną ir tirpintą želatiną – neskubėk abiejų supilti vienu ypu, antraip pyrage susidarys gumulėliai.
Įdarą supilk į kepimo formą ant sausainių pagrindo ir padėk į šaldytuvą sustingti – geriausia nakčiai arba bent jau 3-4 valandoms.
Keli patarimai.
Pyrago pagrindą galima suformuoti rankomis, vis dėlto gerokai patogiau paimti nedidelę apvalią stiklinaitę arba indelį ir daryti štai taip.
Pyragą iš formos išimti bus žymiai paprasčiau, jei jos kraštus padengsi maistine plėvele. Tai daryk taip: atkirpk du ilgokus gabalus maistinės plėvelės ir sudėk vieną ant kito suformuodamas pliuso ženklą. Ant jo per vidurį paguldyk nuimtą kepimo formos dugną ir, suimdamas už visų keturių juostų įkelk į kepimo formą ir susek. Plėvele apspausk formos kraštus, o dugną padenk kepimo popieriumi.
Kitas variantas – pyrago formos kraštus labai labai atsargiai pakišti po karšto vandens srovele.
Jogurtą visuomet naudoju tirštesnį, graikiško tipo, anksčiau jo tikrai būdavo Rimi. Vis dėlto tinka bet koks bent jau 2 proc. riebumo.
Šį kartą, pildama įdarą, įbėriau kelias avietes – man labai skanu pyrage rasti vieną kitą uogą :)
Pyrago šiltame kambaryje geriau ilgai nelaikyti – ims tirpti, o sausainių pagrindas – byrėti. Pastarasis apskritai labai trapus, tad raikant pyragą prireiks itin aštraus peilio.
Pyragas ne per saldus – ačiū citrinai :), tirpstantis burnoje ir atrodo ganėtinai lengvas, nors, akivaizdu, yra užsislaptinusi kalorijų bomba :) Turėdama galimybę, renkuosi low fat (mažesnio kaloringumo) kreminį sūrį.
Mano stiklinė kaip visuomet – 250 ml.
Skanaus!
