ir kita gyvenimo poezija + proza
Londone tikriausiai bobų vasara. Vėsius ir drėgnus rytus keičia saulėtos ir švelniai šiltos dienos. Žinai, tokios, kai atrodo, jog dar visai visai vasara ir nori lįsti lauk iš megztinių, o į batelius įsispirti nuogom kojom. Norėčiau, kad tokios dienos tęstųsi be galo. Ir tokios, kaip […]
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti […]
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš […]
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų […]
Nežinau, ar jums pasitaiko savaičių, slenkančių, rodos, vėžlio žingsniu. Beprotiškai ilgą pirmadienį keičia antra tiek begalinis antradienis ir likusi kompanija, o penktadienis ateina toks laukiamas kaip nežinau net, Kalėdos gal? Atidirbi paskutinę dieną ir, sėdėdamas burzgiančiame autobuse namo, imi svajoti apie ranka pasiekiamus paprastus dalykus: […]
Iš vaikystės pamenu: skaniausios obuolienės – iš alyvinių obuolių. Mes jas vadinam obuolių košėm, nes močiutė obuolius su cukrumi verda tol, kol jie sukrenta ir beveik nelieka obuolių gabalėlių. Paprasta, bet taip skanu! Su šviežiom bandelėm, dar šiltą – ką tik išvirtą – vėlyvos vasaros […]
