Tokiomis dienomis, kai lyja nežinia, dėl ko, ir nežinia, kiek dar ilgai, tinka gerti karštą arbatą ir skaityti knygas. Susirasti šiltesnes kojines. Laužyti šokoladą. Ir kepti pyragus. Jis sakė, kad šis pyragas – visai ne pyragas, o tortas. Iš pačios tikriausios kepyklėlės. Šyptelėjau ir priėmiau už komplimentą. Ir tikrai. Sodrus ir sotus. Šokoladiškai klampus. Su […]
Kai visas Londonas ruošėsi oranžinei šventei ir skaptavo moliūgus, mes juos ridenom namo gerokai skanesniems tikslams – sriuboms, troškiniams, uogienėms, pastai ir saldumynams ruošti. Šokoladainis (brownie) su moliūgine sūrio (cheesecake) kepure – du skanumynai viename. Sūrpyragio dalis švelniai kreminė, gausi prieskonių ir tirpstanti burnoje. Šokoladainis – kartokas, stiprus ir su charakteriu, ypač jei įvarvinsi truputį […]
Labai šokoladinis ir labai kaloringas. Nubarstytas karstelėjusiomis kakavos dulkelėmis, trapia išore, švelniu, minkštu ir sodriu viduriuku. Mano žmogus sakė, kad ir labai skanus. Seniai jam buvau pažadėjusi, ilgai rinkausi receptą, ir štai. Šokoladinius kepinius man sunku vertinti, įveikiau vos pusę kvadratėlio, tad pasikliaunu jo nuomone. Žinau tik viena – namai šeštadienio rytą kvepėjo stebuklingai. ~ […]
Kaip voverė rate. Darbas, darbas, darbas ir Londonas – vis dar jo tiek daug aplinkui. Vis dar toks nepažintas ir dažnai svetimas. Didelis, keistas ir triukšmingas. O kitomis dienomis spalvingas, nenuspėjamas, arbatinukų ir kiekviename žingsnyje atsiprašinėjančių žmonių miestas. Fotografija ir saulės trupinių gaudymas. Jų kasdien vis daugiau – tų trupinių – ar pastebėjai? Ir vakarai […]
Ir vis dėlto tai stebuklinga. Sugrįžti. Apkabinti. Prisiminti ar iš naujo atrasti. Kokį tūkstantąjį kartą juoktis iš tų pačių istorijų. Net sapnai ramesni. Ir pasaulis tyliai murkia sau po nosim, o širdies krebždukai nutyla – visiems reikia atostogų. Permetu per petį kasą, pasikaišau sijoną ir prisėdu ant žolės. Aplink vien smilgos smilgos smilgos, virš galvos […]
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės – sulaikai kvapą – skamba trimitas. Pirmoji žaluma ir kvepianti […]