ir kita gyvenimo poezija + proza
Aš nesu pagyrūnė. Greičiau atvirkščiai – santūrus žmogus, emocijomis pernelyg nesišvaistantis ir aplinkinių negąsdinantis. Vis dėlto šį sykį kunkuliuote kunkuliuoju. Dėl triufelių! Vienintelio šokolado, kurį išvydus sublizga akys ir į viršų pakyla kairiojo antakio lankas. Jų galiu suvalgyti net tris iš karto. Savo noru! Ranka […]
Mėgstu lankytis mugėse, gatvės mugėse, vykstančiose Senamiestyje po atviru dangumi. Jose kvepia karštu raudonuoju vynu su prieskoniais, naminiu alumi, vilioja keptos dešrelės ir blynai, rūkyti skilandžiai ir žuvys, rudas kepurėles kelia saldūs grybukai ir moja meduoliai, riestainiai, baronkos; štai praeina elegantiška dama, lydima kvepalų debesėlio, […]
<…> Mano ranka nesąmoningai delsia, it žiogas prie skanėstų puokštės. Juos saugo organinio stiklo dangtis ant padėklo; kiekvienos rūšies pavadinimas gražiomis raidėmis užrašytas ant dangčio. Jaudinantys pavadinimai. Kartūs apelsininiai sausainiai. Abrikosinio marcipano bandelės. Rusiškos vyšnios. Balti romo triufeliai. Baltasis Manonas. Veneros speneliai. <…> Kaip gali […]
Myliu naktinį Vilnių. Šokoladinę tamsą žaibais skrodžiančius žibintus ir automobilių šviesas, šiltais žiburėliais viliojančius senų namų langus ir jaukias kavinukes, vėlyvuosius praeivius, dailiai apšviestas elegantiškas bažnyčias ir miesto aikštes. Paros metą, pilną paslapties ir mįslių. Sakoma, kad tamsa įkūnija liūdesį. Tačiau argi šokoladinis tortas ar […]
